Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gruodžio 7 d.


VYRIAUSYBĖ
Verslui neaišku, kaip bus dalijama valstybės žadama parama
BNS
Pixabay
Asociatyvi nuotrauka.

Vyriausybei žadant skubią pagalbą itin didelių energijos kainų spaudžiamam verslui, vis dar neaišku, pagal kokius kriterijus bus atrenkamos energijai imlios įmonės, kurioms žadamos mokesčių „atostogos“. Be to, kai kurie verslai norėtų daugiau tiesioginės paramos, kompensacijų už gamtines dujas, o žadamų subsidijų už elektrą įmonėms iš viso gali neprireikti.

Vyriausybė pristatydama 2023 metų valstybės biudžetą pranešė, kad subsidijoms už elektrą įmonėms šių metų paskutinį bei kitų metų pirmąjį ketvirtį planuojama skirti apie 446 mln. eurų, o verslams, kurių sąnaudos energetikai sudaro ne mažiau nei 10 proc., siūlomos „mokestinės atostogos“.

Tačiau kaip į šią paramą pretenduojančios įmonės bus nustatomos, kokia bus jų patikra, kaip parama bus teikiama, Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos dar tik sprendžia.

„Šiuo metu priemonė formuojama, rengiama koncepcija ir artimiausiu metu bus teikiama Vyriausybei“, – teigiama Finansų ministerijos atsakyme BNS.

„Šiuo metu priemonės „Subsidijos energijai imlioms įmonėms“ sąlygos ir kriterijai dar yra rengiami, ruošiamasi jų derinimui su socialiniais partneriais, kitomis valstybės institucijomis ir Europos Komisija“, – BNS atsakė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Nežinioje – ir verslai

Panevėžio tekstilės bendrovės „Linas“ direktorė Vilita Skersienė sako, kad parama įmonei būtina, o jeigu pavasarį situacija nepasikeis, tai nepadės ir mokesčių atidėjimas.

„Mes dar laukiame aiškumo, mums paramos taip reikia, kad nežinome, kaip be jos išgyvensime žiemą. Mokesčių atidėjimas, jeigu tok bus, mums pagelbės tik laikinai, tiksinčią bombą nukels pavasariui, tikėkimės, kad padėtis tuomet pagerės ir turėsime iš ko atiduoti. Bet jeigu užsakymų nedaugės ir energetikos kainos nesikeis, tai nepadės, tik bankrotą pavėlins“, – BNS sakė V. Skersienė.

Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika sako, kad energijai imlių įmonių gali būti labai daug, o kriterijus nustatyti, jo manymu, nebus itin lengva.

„Kiek žinau, energijai imli įmonė yra ta, kurios elektros energijos kaštai sudaro daugiau nei 10 proc. visoje kaštų struktūroje. Tokių įmonių gali būti labai daug. Nesu labai įsigilinęs į tai, bet turėtų būti objektyvių priežasčių norint tai įvertinti, neturėtų būti labai lengva, todėl tai atviras klausimas“, – BNS sakė bendrovės vadovas.

Tuo metu Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos generalinė direktorė Asta Tumaitytė teigia, kad valdžios atstovų praėjusią savaitę pristatyti paramos ir į ją pretenduojančių įmonių kriterijai yra gana aiškūs, tikimasi, kad tvarka veiks sklandžiai.

„Gana aiškiai yra apibrėžtas procentas energetikos turi sudaryti gaminio savikainą, kol kas mes, kaip asociacija, nesigilinome į konkrečias detales, bet iš pirmo žvilgsnio atrodo aišku, kaip valstybė identifikuos tas įmones. Paramos teikimo kriterijus bei schemą analizuojame kartu su įmonėmis. Bus svarbu, kaip šios schemos veiks realybėje, tačiau iš pirmo žvilgsnio kriterijai gana aiškiai numatyti“, – BNS teigė A. Tumaitytė.

Asociacijos direktorės teigimu, daug elektros bei dujų gamyboje naudojančios tekstilės pramonės įmonės energetinę krizę pajuto labai skaudžiai.

„Kaštai didėjo kartais, todėl daugelis įmonių sprendžia išgyvenimo, o ne investicijų planavimo klausimą. Todėl savalaikė valstybės parama yra labai svarbi sektoriui, kuris įdarbina daug socialiai jautrių grupių – moterų ir vyresnio amžiaus žmonių“, – BNS sakė A. Tumaitytė.

V. Šileikos teigimu, sąnaudos elektrai Klaipėdos konteinerių terminale, palyginti su metų pradžia, padidėjo penkis kartus, bendrovė patektų į energijai imlaus verslo kategoriją, tačiau paramos ji neplanuoja prašyti ir imasi taupyti energiją.

„Mūsų terminale elektros kaštai yra didesni nei 10 proc. Mes neplanuojame kreiptis dėl mokesčių lengvatų, imamės kitų priemonių situacijai suvaldyti: parengėme energijos taupymo planą, jį vykdome, turime investicijų planą, kuris apima taupymą: apšvietimo rekonstrukcija, saulės elektrinė ir kita“, – sakė jis.

SBA grupės viceprezidentė Jolanta Grašienė teigia, kad baldų gamybos įmonės tarp energijai imlių įmonių nepatektų, nes didesnę jų išlaidų dalį sudaro pabrangusi žaliava. Anot jos, skaičiuojant kompensacijas tokioms įmonėms reikėtų eliminuoti žaliavų kainas.

„Skaičiuojant 10 proc. nuo bendrų išlaidų mūsų baldų įmonės nepateks – pas mus didelę dalį sudaro išlaidos medžiagoms, kurios pastaruoju metu labai pabrango, dar iki karo, dėl tiekimo grandinių. Turime dideles išlaidas dėl medžiagų, o tai išbalansuoja tą energijos procentą. Jeigu būtų tariamasi su verslu, būtume siūlę medžiagas eliminuoti, nes elektros išnaudojama vienodai nepriklausomai nuo medžiagų kainos“, – BNS sakė ji.

Vis dėlto Vyriausybės paramą verslui ji vadina sąžininga.

„Iki biudžeto pristatymo nežinojome, į kurią pusę parama pasisuks, buvo visokių nuomonių, kad verslo remti nereikia, išskyrus mokestines paskolas. Dabar manome, kad sprendimai yra subalansuoti, Vyriausybė išgirdo verslą, o galimybės biudžeto ribotos. Gana sąžininga“, – kalbėjo J. Grašienė.

Bijo, kad nepateks į paramos gavėjų sąrašą

Panevėžio tekstilės bendrovės „Linas“ vadovė baiminasi, kad skaičiuojant pagal energetinių išlaidų dalį gaminio savikainai „Linas“ liktų be paramos, nors šios išlaidos gali sudaryti daugiau nei pusę visų mėnesio apyvartos lėšų – įmonė negalėtų atsiskaityti su darbuotojais bei žaliavų tiekėjais.

„Suvartojimas tos energijos kainai nėra toks didelis pagal procentą. Bet iš apyvartinių lėšų, gautų per mėnesį kiek sumokame, kartu su šildymu, tai apie 60 procentų energijai atiduosime, nelieka nei darbuotojų atlyginimams, nei žaliavoms, niekam“, – kalbėjo V. Skersienė.

Ji teigiamai vertina valžios žadamą išlaidų elektrai kompensavimą, tačiau norėtų, kad būtų atsižvelgiama į konkrečios įmonės padėtį. Pavyzdžiui, „Linui“ kur kas aktualesnės išlaidos dujoms, kuriomis šildomos įmonės patalpos.

„Mums labiau už dujas reiktų (kompensacijų – BNS), turime katilinę, didelės išlaidos dėl jos. Tai tokios pagalbos ar prastovų, kaip buvo per pandemiją, – kad šalčiausiu metu galėtume eiti į prastovas ir šildymą atjungti – štai kas mums svarbiausia, tokios paramos reikėtų, ji tikrai padėtų“, – BNS sakė V. Skersienė.

Anot jos, bendrovės atstovas savo lūkesčius perdavė Energetikos ministerijai, tačiau neaišku, ar į juos bus atsižvelgta.

Klausimų kyla ir dėl išlaidų elektrai

V. Šileikos manymu, didesnę dalį verslo tenkina išlaidų elektrai kompensavimas.

„Mano požiūriu, išlaidų elektrai kompensavimas yra tinkamesnė paramos forma. Aišku, galbūt yra įmonių, kurioms energijos dedamoji yra labai didelė ir daro didelę įtaką veiklai, bet didžioji dalis bendrovių galbūt kitaip mato tą problematiką“, – BNS sakė jis.

Vyriausybė žada iš valstybės biudžeto įmonėms kompensuoti pusę elektros kainos, viršijančios 24 centus už kilovatvalandę šių metų ketvirtąjį ketvirtį, ir 28 centus – kitų metų pirmąjį ketvirtį.

Tačiau toks modelis kelia klausimų, nes elektra pinga, sako prekybos tinklo „Norfa” savininkas Dainius Dundulis.

„Aš, jeigu tiesiai šviesiai, tų elektros kompensacijų nesuprantu. Nesuprantu logikos jų. Šiandien, kai biržoje elektros vidutinė kaina spaliui yra kažkur 22 centai, žadama kompensuoti nuo 28 centų. Tai apie kokias kompensacijas kalbame? Nuo lapkričio, nuo spalio žada kompensuoti. Tai kad nereikės nieko kompensuoti, kaina jau sumažėjo“, – penktadienį LRT radijui sakė D. Dundulis.

Į pastabą, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) kitiems metams prognozuoja kur kas aukštesnę elektros kainą nei dabar, D. Dundulis atsakė, kad kainos biržoje niekas negali numatyti.

„Kaip VERT gali žinoti kainą, jeigu ją reguliuoja birža, jos niekas nežino. Tai negi kažkas daro įtaką kainai, jeigu VERT žino?“ – klausė tinklo „Norfa“ savininkas.

SBA grupės viceprezidentė J. Grašienė sako, kad kol kas verslui nežinoma ir išlaidų už elektrą kompensavimo tvarka

„Labai laukiame tvarkų, dėl elektros kompensavimo dar yra klaustukų. Kaip tai bus kompensuojama? Mano supratimu, per elektros tiekėjus. Be to, kai kurie verslai yra fiksavę kainas – ar į tai bus atsižvelgta?“ – klausė J. Grašienė.

V. Šileika teigia, kad Latvijoje valstybė prisiims didesnę elektros išlaidų dalį – kompensuos kainą, viršijančią 16 centų, todėl Klaipėdos uostui regione konkuruoti bus sunkiau.

„Latvijoje numatyta, kad kompensuojama riba nuo 16 centų už kilovatvalandę, pusę – valstybė, pusę – verslas, pas mus yra 28 centai. Tai kalbant apie konkurencinę aplinką mūsų situacija bus truputį sudėtingesnė, jeigu vertinsime konkurenciją tarp Baltijos jūros uostų“, – BNS sakė V. Šileika.

J. Grašienės nuomone, Vyriausybės numatyta parama verslui padės išlikti konkurencingam Europoje.

„Lietuvoje veikiantys verslai turi mažiau prielaidų būti nekonkurencingi, palyginti su kitose Europos šalyse veikiančiais verslais. Tai labai sveikintina“, – teigė ji.

Paukštininkystė pasigenda kompensacijų už dujas

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas sako, kad Vyriausybės paramos pakete trūksta dėmesio žemės ūkiui. Anot jo, pasigendama kompensacijų už dujas, kurių šis sektorius, anot jo, sunaudoja ypač daug, be to, įmonės norėtų ir daugiau tiesioginės paramos, o ne mokesčių atidėjimo ir lengvatinių paskolų.

„Paukštininkystė šaltajam sezonui palikta likimo valiai. To šiltojo sezono gali ir nebesulaukti“, – BNS sakė G. Kauzonas.

„Tai yra „pakazūcha“ – tas paketas 2,5 mlrd. eurų, bet realiai verslui ateis 600-700 mln. eurų, tai elektros kainos dalies kompensavimas. Deja, neatsižvelgta į kitas energetikos sritis, pavyzdžiui, dujų kainai nėra numatyta jokių kompensacijų. Žemės ūkis, gyvulininkystės sektorius sunaudoja labai daug dujų“, – kalbėjo jis.

Asociacijos vadovo vertinimu, dalinis elektros kainos kompensavimas sudarys tik ketvirtadalį reikalingos pagalbos.

„Vilniaus, Kaišiadorių paukštynui sąskaitos už elektrą sudarydavo apie 360-380 tūkst. eurų per mėnesį, dabar sudaro milijoną. Tai pagalba kažkiek gera, bet daugiau jautrumas yra dėl dujų. Anksčiau už dujas buvo sąskaitos apie 400 tūkst., dabar reikia mokėti apie 4 mln. eurų“, – sakė G. Kauzonas.

„Energetikos ministerijos atstovai šneka, kad nekompensuoja dujų, investuokite į atsinaujinančius energijos šaltinius. Visų pirma, reikia pragyventi šią žiemą, atsinaujinantys energijos šaltiniai – metai, pusantrų, kol kažką įrengsi, o gyventi reikia šiandien“, – kalbėjo jis.

G. Kauzonas sako, kad energetikos kainos paukštininkystės įmonėms sudaro apie 30 proc. išlaidų. Nors tokioms įmonėms suplanuotas mokesčių atidėjimas, asociacijos vadovas teigia, kad tai problemos nesprendžia, tik ją nutolina.

„Mokesčių atidėjimai, paskolos, tai viskas yra daugiau agonijos pratęsimui. Tas atidėjimas gerai, bet mokesčius vis tiek juk reikės sumokėti. Šiandien daugiau klausimas, kad įmonės apmokėdamos tokias kainas už dujas, atsidurs bankrutuojančios statuse, įmonės vadovas ar akcininkai turės skelbti bankrotus ir tada mokesčių atidėjimas nepadės“, – kalbėjo jis.

G. Kauzonas kritiškai vertino ir tai, kad nenumatyta valstybės parama saulės ir vėjo parkams žemės ūkiui.

„Yra pagalba smulkiems ūkiams iki 50 darbuotojų, o įmonėms, kurios didesnės, kurios yra tie didžiausi vartotojai, investicijų į atsinaujinančius energijos šaltinius nenumatyta jokiame plane“, – sakė jis.

Vyriausybė 2023 metais yra suplanavusi 2,5 mlrd. eurų pagalbos paketą verslui, kuriame – elektros kainų dalies kompensavimas, mokesčių atidėjimas energijai imlioms įmonėms, įvairios paskolos, parama saulės parkams įsirengti.

Valstybės biudžeto projekte elektros kainos subsidijoms numatyta 234 mln. eurų, o kartu su ketvirtuoju šių metų ketvirčiu – 446 mln. eurų. Be to, įmonės, kurių sąnaudos energetikai viršys 10 proc. jų išlaidų, iki balandžio pabaigos galės nemokėti mokesčių – mokesčių atidėjimui, sudarant paskolos sutartis sumažintomis palūkanomis, mokesčių išieškojimo sustabdymui numatyta skirti 764 mln. eurų.

2022 10 17 12:13
Spausdinti