Taisyklė, teigianti, kad gera pradžia – pusė darbo, ne visada pasitvirtina versle – kartais gerai idėjai išplėtoti prireikia pagalbos. Verslo idėjų dažnai gimsta mokslo ir studijų institucijose, o jų kūrėjai – mokslininkai ar technologai – savo planams įgyvendinti retkarčiais pritrūksta verslumo ar finansinių galimybių.

Mokslo ir studijų institucijose gimusioms technologijų idėjoms virsti verslu padeda valstybės įsteigtos ir Ūkio ministerijos valdomos UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansinė priemonė – „Ankstyvosios stadijos ir plėtros fondas I“. Pasak „Invegos“ Privataus ir rizikos kapitalo fondų vadovės Viktorijos Vaitkevičienės, juo norima paskatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Iš „Ankstyvosios stadijos ir plėtros fondo I“ kartu su pritrauktomis privačiomis lėšomis investuojama į įmones, norinčias kurti produktus aukštųjų technologijų (interneto, robotikos, išmaniųjų mokslų ir kt.) sektoriuose. Investicijos gali būti nukreipiamos į labai mažas, mažas ar vidutines įmones, tik jos turi būti jaunos (įkurtos prieš metus ar dvejus) ir – tai vienas iš privalumų – orientuotos į eksportą. Žengti pirmuosius žingsnius verslo pasaulyje ne visada lengva, ypač jeigu veikla vykdoma nelabai gerai pažįstamoje srityje. „Technologijų startuoliams kreipiantis, pavyzdžiui, į bankus, gali būti sunku gauti finansavimą, nes dažniausiai pinigų suteikiama tradiciniam, pažįstamam verslui, kai galima apskaičiuoti grąžą, kiek bus pagaminta produkcijos, kiek – uždirbta“, – pagrindinę problemą, kylančią finansavimo veiklos pradžiai ieškančioms technologijų įmonėms, įvardijo V. Vaitkevičienė „Invegos“ Privataus ir rizikos kapitalo fondų vadovė Viktorija Vaitkevičienė Sektorius, į kurį bus investuojama, pasirinktas neatsitiktinai – norima, kad technologijų bendrovių būtų steigiama daugiau. „Esame pastebėję, kad idėjų mažėja, kai nėra finansavimo. Tai natūralu – jos neplėtojamos žlunga, todėl idėjų srautas ima mažėti“, – sakė V. Vaitkevičienė. Renkantis fondą valdysiančią įmonę buvo ieškoma tokios, kuri turėtų darbo su technologijų sektoriuje veikiančiomis įmonėmis patirties ir bendradarbiautų su universitetais bei kitomis mokslo institucijomis. Valstybės atranką valdyti „Ankstyvosios stadijos ir plėtros fondą I“ laimėjo UAB „Open Circle Capital GP“. Ji pasirodė būsianti naudinga konsultantė technologijų startuoliams. Ši bendrovė administruoja daugiau kaip 20 mln. eurų rizikos kapitalo fondą „Open Circle Capital LLP“, kurį sudaro beveik 14 mln. eurų „Ankstyvosios stadijos ir plėtros fondas I“ lėšų ir kiek daugiau nei 6 mln. eurų privačių investuotojų lėšų. Rizikos kapitalo fondo turimas lėšas planuojama investuoti į skirtingas įmones, todėl besikreipiantys verslo atstovai neturėtų tikėtis didesnės nei 3 mln. eurų investicijos – tokia nustatyta maksimali suma. „Mūsų dydžio fondui tai gana didelė suma, todėl įmonė tikrai turėtų būti stipri, kad iš karto ar per trumpą laikotarpį investuotume tokią sumą. Kiek minimaliai investuoti, nėra nustatyta, bet tikriausiai visi supranta, kad mažesnė nei 100 tūkst. eurų investicija būtų gana neefektyvi, todėl, sakyčiau, nuo tiek ir pradedame“, – paaiškino vienas „Open Circle Capital“ partnerių Rokas Tamošiūnas. „Open Circle Capital“ partneris Rokas Tamošiūnas

Išmanieji pinigai

Baimės, kad rizikos kapitalo fondų investuotojai pavogs idėją, užvaldys jauną verslą ir nepaliks laisvės plėtoti veiklą savarankiškai – vis retesnės. Dažniau girdima, kad į rizikos kapitalo fondus reikėtų žiūrėti kaip į išmaniuosius pinigus, nes įmonės, į kurias investuojamos lėšos, sulaukia ne tik finansinės paramos, bet ir pagalbos sprendžiant iškilusius sunkumus. Tiesa, „Open Circle Capital“ partneris R. Tamošiūnas teigė, kad kartais tai būna tik pažadai ar siekiamybė. „Nors daugelis Europos rizikos kapitalo fondų prisistato kaip išmaniųjų pinigų teikėjai, iš tikrųjų dalis jų tiek pat suteikia pagalbos, kiek pasiima kontrolės. Mes skiriamės tuo, kad tai labai blaiviai suprantame. Nesakome: tik paimkite pinigus, ir mes visą darbą nudirbsime už jus. Taip nėra, mes sakome, kad investuojame į kūrėjus, į steigėjus, kurie yra protingesni už mus, kurie labai gerai supranta, ką daro ir kur eina, ir mes jiems norime padėti. Mūsų pirmoji pagalba – pažadas neperlenkti lazdos kontroliuojant, būti racionaliems ir branginti investuotojų pinigus“, – sakė R. Tamošiūnas. Fondo valdytojai teigia paliekantys laisvės klysti patiems verslo kūrėjams, bet eina šalia jaunos įmonės, kad ši iš klaidų galėtų pasimokyti. Nusprendus kreiptis dėl lėšų į rizikos kapitalo fondą startuoliams verta gerai atlikti namų darbus. „Mums labai svarbu, kas užsiima veikla – ne tik kokia. Svarbu, kad tai būtų žmonės, gerai suvokiantys, ką ir kaip toliau darys. Dažniausiai investuojame į turinčiuosius patirties, kūrusius, pardavusius verslą, o jeigu tai jaunesni žmonės – jie paprastai gerai suprantantys veiklos sritį, dirbę kurį laiką toje industrijoje ir išėję pradėti savo verslą, kai pamatė, kad gali sukurti ką nors gera. Visi investuotojai nori, kad ieškoti lėšų atėjęs verslininkas labai gerai išmanytų savo sritį ir pasirinktą verslo modelį “, – apie finansuotojams svarbius kriterijus kalbėjo R. Tamošiūnas. „Open Circle Capital“ partnerio žodžius patvirtino ir V. Vaitkevičienė. Pasak jos, kuriant įmonę svarbu domėtis, o ne kartoti, kad nėra būdų gauti finansavimą. „Šiais laikais visa informacija pasiekiama internete. Pirmas dalykas, kurį prieš kreipdamasis į fondus turėtų padaryti technologijų startuolio steigėjas – pasitikrinti savo idėjos perspektyvą, pasižiūrėti, ar jau daroma kas nors panašaus, ir jei taip – ne nuleisti rankas, o verčiau pasidomėti, kaip tai daroma ir ką galima padaryti geriau“, – sakė „Invegos“ Privataus ir rizikos kapitalo fondų vadovė. Kol kas „Open Circle Capital“ investavo tik į vieną įmonę, tačiau R. Tamošiūnas patvirtino, kad fondas sulaukė nemažo susidomėjimo ir intensyviai derasi ne su viena pradedančiąja technologijų įmone. Parengta bendradarbiaujant su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“