Irmanto Gelūno (BNS foto) nuotr.Erdviame verslo komplekse keturis aukštus užimantis „BTL Group“ biuras pasitinka šiuolaikišku interjeru, didelėmis bendromis darbo erdvėmis ir darbuotojų poilsiui skirta zona. Pro aukštus langus atsiveria Kauno panorama. Vis dėlto vienintelis įmonės akcininkas ir generalinis direktorius M. Veselis pripažįsta – pradžia buvo visai kitokia.
Jo verslo istorija prasidėjo dar studentavimo laikais. Pirmieji eksperimentai vyko su bendraklasiu pardavinėjant plastikinius langus, vėliau su kurso draugu įkūrė didmenine buitinės chemijos prekyba užsiimančią įmonę. „Dabar žiūrint, tuomet sekėsi sunkiai, bet vis tiek kažką nuveikėme, – prisiminė M. Veselis. – Iki transporto dar reikėjo prieiti, tuo metu tiesiog eksperimentavau.“
„BTL Group“ pradžia tapo du seni, šešioliktus metus skaičiuojantys, „Mercedes- Benz“ vilkikai ir dvi prastos būklės priekabos. Kaip juokavo įmonės vadovas, dabartinėmis akimis žiūrint neatrodo, kad su tokiomis transporto priemonėmis galima ką nors nuveikti, ką ir kalbėti apie verslo kūrimą. „Kadangi vilkikai buvo gana seni, prieš išleisdamas į kelią turėjai vos ne peržegnoti, kad viskas gerai pavyktų – paslaugos teikimo spindulys buvo nedidelis, apie 1000 kilometrų“, – prisiminė M. Veselis.
Tuo metu verslininkas dar nebuvo į logistiką sutelkęs viso dėmesio, tačiau ilgainiui senųjų bandymų su bendrakursiais atsisakė ir žingsnis po žingsnio ėmė kurti naują įmonę. Jis neslėpė, kad per visą laikotarpį pasitaikė mažesnių ar didesnių duobių, tačiau visuomet stengėsi palaikyti augimą – progresas ir tobulėjimas jam buvo labai svarbu.
Pradžioje sunkiai sekėsi ir su finansiniais ištekliais. 2000 m. įkurtą įmonę buvo sudėtinga auginti organiškai, reinvestuojant uždirbtus pinigus. Šis verslas, kaip teigė pašnekovas, labai imlus kapitalui, norint judėti į priekį reikėjo didelių finansinių išteklių. Anuomet ir patys bankai buvo sunkiau pasiekiami, atsargiai žiūrėjo į logistikos ir transporto sektorių. M. Veselio skaičiavimu, prireikė maždaug 4–5 metų, kol įmonė sulaukė šiokio tokio finansų institucijų pripažinimo ir pasitikėjimo, dar po kelerių metų susiformavo kukli įmonės struktūra, verslas diversifikuotas, transportas tapo tik viena iš sričių.
„Prireikė gero dešimtmečio, kol galėjau pasakyti, kad versliukas sukasi, kažkas yra pasiekta, išgyventas ne vienas sunkus laikotarpis ar krizė, – prisiminė pašnekovas. – Juk su sunkumais susiduri kiekvieną dieną, oras už lango nuolat keičiasi, turi nuolat prisitaikyti ir ieškoti sprendimų, kurie leistų judėti į priekį ir užtikrinti konkurencingumą.“
Įmonei, o vėliau ir jų grupei, neabejotinai pavyko prisitaikyti – šiuo metu ji skaičiuoja beveik 11 tūkst. klientų, turi daugiau nei 2,3 tūkst. darbuotojų, o apyvarta siekia 180 mln. eurų. Lietuvoje įmonių grupės biurai įsikūrę trijuose didžiausiuose miestuose ir Kėdainiuose.
Visam šiam paradui diriguoja vienintelis akcininkas ir vadovas – pats M. Veselis. Tačiau jis nelinkęs sutikti, kad tai – geresnis įmonės valdymo modelis nei du lygiaverčiai akcininkai ar didesnis partnerių būrys. M. Veselio įsitikinimu, kiekviena įmonė ar žmogus turi skirtingą istoriją, tad vienos tiesos nėra: „Kiekvienas verslo valdymo būdas, akcininkų struktūra turi pranašumų ir trūkumų. Įmonė yra platforma tikslams pasiekti – tiek darbuotojams, tiek patiems akcininkams. Bet jei nesutampa jų vertybės, tikslai, tuomet atsiranda konfliktų, įmonė neprogresuoja, kyla trikdžių ir nukenčia rezultatai.“
Irmanto Gelūno (BNS foto) nuotr.M. Veselio nuomone, esant vieninteliu akcininku visą dėmesį reikia skirti komandai formuoti ir itin stipriems vadovams, apsisupti už save protingesniais darbuotojais. Kita vertus, vienam tam tikrose situacijose, kai reikia greitai ieškoti sprendimų, yra lengviau, nes nereikia tartis. „Laikas parodo, kuris modelis geresnis – ar įmonei pavyksta pasiekti rezultatų, ar ne? Ar mano įmonė progresuoja, auga, gerina savo paslaugos ar prekės kokybę, kokią rinkos dalį užima? Tai ir atsako į klausimą“, – svarstė verslininkas.
Svarbiausia – stipri komanda
Tik įžengus į „BTL Group“ biurą Kaune, dėmesį patraukia bendros darbuotojų erdvės. Eilių eilės kompiuterių ekranų, prie kurių sėdi laisvai vieni su kitais bendraujantys įmonės darbuotojai. Erdvias patalpas perskiria mažesnės stiklinėmis sienomis, skirtos pasitarimams ar pokalbiams. Tik susikaupimo darbe reikalaujantys darbuotojai – pavyzdžiui, teisininkai ar administracija – turi atskirus kabinetus, taip pat finansų, komercijos vadovai ir, žinoma, jis pats.
Darbovietėje tvyranti atmosfera M. Veseliui labai svarbi. Verslą kuria ir daro žmonės, tad intelektas įmonėje turėtų užimti pirmą vietą. „Stengiuosi įgalinti savo komandą, ugdyti savarankiškumą. Pasiekęs tam tikrą lygį, gali stengtis decentralizuoti valdymą – kad tai nebūtų vieno žmogaus įmonė, antraip niekur nenueisi“, – kalbėjo jis.
Įmonės tikslas – kapitalas, jį dažniausiai vertiname pinigais ar turto vienetais, bet žmogiškasis kapitalas šiandien yra gal net svarbesnis nei visi kiti jo elementai
Tiesa, savarankiškumas, anot pašnekovo, nepasiekiamas per vieną dieną. Tad darbovietėje kuriama aplinka yra demokratiška, bet sykiu orientuota į tikslą ir rezultatą – darbuotojai nesusirenka tik gerai praleisti laiko. Be to, itin svarbu juos skatinti mokytis, nepriklausomai nuo užimamos pozicijos. Tuomet, M. Veselio nuomone, progresą atspindi ne tik profesinės, bet ir asmeninės savybės – pats žmogus nuolat tobulėdamas jaučia pasitenkinimą.
Verslininkas įmonėje nepropaguoja autokratizmo ir netiki iš viršaus nuleidžiamais įstatymais – veikiau stengiasi didinti komandos įsitraukimą tiek kuriant strategijas, tiek priimant sprendimus. „Įmonės tikslas – kapitalas, jį dažniausiai vertiname pinigais ar turto vienetais, bet žmogiškasis kapitalas šiandien yra gal net svarbesnis nei visi kiti jo elementai“, – pabrėžė M. Veselis.
Paklaustas, kaip įsivaizduoja įmonės ateitį po 20 metų, pašnekovas nusišypsojo – tai esą labai sunkus klausimas: „Jei tą klausimą būtumėte uždavę prieš 100 metų, žmo nėms būtų lengviau atsakyti, nes pažanga ir aplinkos kitimas buvo labai lėtas, palyginti su tuo, kas vyksta dabar. Technologinė pažanga vyksta labai sparčiai ir paveikia visus sektorius, logistika – ne išimtis. Be to, daug kas priklauso nuo pasaulinės prekybos, kuri per pastaruosius dešimtmečius plėtojosi itin sparčiai.“
Šioje plėtroje logistika užėmė labai svarbų vaidmenį ir verslininkas neabejoja, kad jį išlaikys ir ateityje. Jis pripažino norintis, kad įmonė būtų pirmaujanti, auganti ir tobulėjanti, tapusi žinomu prekės ženklu tarptautinėje arenoje.
Tačiau kalbėdamas apie save pabrėžė, kad jis nėra nepakeičiamas. „Verslui plėtoti reikia ir kompetencijos, ir žinių, ir sveikatos, ir energijos, ir psichologinės ištvermės, ir ambicijų, – vardijo M. Veselis. – Kol neišsikvepi – viskas gerai.“ Tačiau jei verslo savininkas užima ir vykdomojo direktoriaus kėdę, pervargsta, o po to laiku nepasitraukia, neužleidžia vietos jaunesniems, protingesniems ir energingesniems, verslui pridaro daugiau žalos.
Irmanto Gelūno (BNS foto) nuotr.„Pamenate tą senų laikų animacinį filmuką „Mauglis“, kai vilkas staugia, kad reikia naujo vado, nes pasijuto nusenęs ir nebegalintis vesti vilkų į medžioklės plotus? Čia veikia tas pats dėsnis, – juokavo vadovas. – Ar po 20 metų turėsiu pakankamai kompetencijos, sveikatos, energijos ir ambicijos? Ambicijos – gal ir taip, bet ar užteks kitų savybių?“ Todėl svarbu užsiauginti tokius lyderius,kurie vėliau padėtų perimti verslo estafetę ir toliau tokiu pat greičiu jį plėtoti. Finansiniai investuotojai atlieka savotišką testą M. Veselio klausdami, ar vadovui dingus 2–3 mėnesiams įmonė taip pat judėtų į priekį. Gera komanda veikia kaip lakmuso popierėlis.
Pašnekovas žavėjosi ir stambiomis tarptautinėmis įmonėmis, kurias iš kartos į kartą kontroliuoja tos pačios šeimos, tad neatmetė, jog ir pats norėtų ateityje tai įgyvendinti. „Kai pasižiūri į istorijas, kuomet verslui – 100, 150 metų ir jis vis dar priklauso vienai šeimai, tai kelia pagarbą, tokie pavyzdžiai įkvepia, – pripažino „BTL Group“ savininkas. – Tokią istoriją norėtumei sukurti ir pats, kad žinotumei, jog šį tą po savęs palikai, vertės mechanizmas persikelia toliau. Bet niekas nežino, kokie sprendimai bus reikalingi ateityje įmonei siekiant savų tikslų.“
Atviri horizontai
2019 m. pabaigoje ES priimtas vadinamasis Mobilumo paketas nuvylė ne tik visos Lietuvos, bet ir Rytų bei Vidurio Europos vežėjus. Be naujų darbo ir poilsio taisyklių bei naudojamų technologijų taikymo, kabotažo operacijų pokyčių, taisyklės taip pat numato, kad vilkikas kartą per aštuonias savaites turi būti grąžinamas į vieną veiklos centrų įmonės įsisteigimo šalyje. Tokios pataisos iškart sulaukė ir kritikos dėl nesuderinamumo su ES Žaliuoju kursu – didelę dalį nuvažiuojamo atstumo vilkikai keliaus tušti, veltui eikvos degalus ir išmes anglies dioksidą.
Tikiu Lietuva, ir labai norėtųsi, kad bent jau vadybos biuras su savo intelektu vis dėlto liktų čia, sėkmingai dirbtų ir kurtų vertę.
Tai paskatino kalbas, kad didžiausi Lietuvos vežėjai gali išsikelti į kitas šalis, juolab kad daugelio jų pagrindinės rinkos yra Vakarų Europoje, Skandinavijos šalyse. Ar tokio scenarijaus nesvarsto ir „BTL Group“?įm
M. Veselis sutinka, kad verslas visuomet yra labai pragmatiškas – nuolat stebi aplinką, mato rinką ir jos pokyčius, o vėliau pagal tai koreguoja savo sprendimus. Lietuviškas logistikos ir transporto verslas jau seniai išaugęs vietos rinkos rėmus, įsitvirtinęs visoje ES – Lietuvoje likę tik daugumos įmonių pagrindiniai biurai.
„Natūralu, kad prie Mobilumo paketo reikės prisitaikyti, nors tai, žiūrint iš Lietuvos perspektyvos, nelabai patrauklu, – pripažino verslininkas. – Tikiu Lietuva, ir labai norėtųsi, kad bent jau vadybos biuras su savo intelektu vis dėlto liktų čia, sėkmingai dirbtų ir kurtų vertę. O pačių priemonių – vilkikų – iškėlimo procesas jau vyksta.“
Nors pastaruoju metu būtent Lenkija linksniuojama kaip patogiausia šalis iškelti dalį verslo dėl pigesnės darbo jėgos, palankesnės migracijos politikos ar geografinės padėties, M. Veselio nuomone, yra ir kitų patrauklių valstybių – viskas priklausys nuo to, kokia bus galutinė Mobilumo paketo redakcija. Vis dėlto jis nusivylė, kad kai kurie jo punktai dar neaiškūs, nors visa apimtimi pataisos įsigalios jau po poros mėnesių – verslui bus paliktas per trumpas laikas orientuotis ir prisitaikyti. „Perbraižyti žaidimo taisykles tikrai reikėjo, nes jos priminė laukinius Vakarus, bet niekas iš Rytų ar Vidurio Europos valstybių nesitikėjo, kad išeis būtent tokia paketo redakcija“, – kalbėjo jis.
Verslus užauginę jų įkūrėjai dažnai ryžtasi savotiškam egzaminui ir pateikia akcijų pasiūlymą biržai, tačiau Lietuvos verslas, taip pat didžiausios logistikos įmonės, kol kas neskuba žengti šio žingsnio. M. Veselis irgi neturi tokio tikslo. „Į biržą žengiama norint pritraukti kapitalo investicijoms ar verslo plėtrai, – kalbėjo „BTL Group“ savininkas. – Mūsų verslo atstovai tą kapitalą prisitraukia aplenkdami biržą. Jei kada nors bus tokia situacija, kad taptų sunku finansuoti plėtrą iš prieinamų finansinių išteklių, reikėtų svarstyti apie ėjimą į biržą ir kapitalo pritraukimą, tuomet, manau, prasidėtų ir pirmieji precedentai.“
Aplinkinėse valstybėse kol kas tai irgi nėra populiari praktika. Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad net ir didžiausia logistikos įmonė Lietuvoje „Girteka“, kuri, atrodo, pagal savo apimtį seniai galėjo būti biržoje, to nedaro.
Dar vienas svarbus ateities planų aspektas – naujosios išmaniosios technologijos. M. Veselis save vadina technologinės pažangos fanatiku, jam tai – be galo svarbu, jis nuolat žiūri, kokių galimybių atsiranda ir kurias iš jų galima iškart panaudoti savo versle. Pirmoje vietoje – informacijos apdorojimo sprendimai. „Mūsų versle pagrindinė žaliava yra informacija, jos srautai – dideli, tad kyla klausimas, kaip ją apdoroti: ar kaip senais laikais savo lauką ari arkliuku, ar naudoji šiuolaikines priemones – tavo lauką aria „John Deere“ ir dar be vairuotojo?“ – ironizavo M. Veselis.
Naujausių technologijų pritaikymas apdorojant informaciją padeda žmonėms būti efektyvesniems, nebereikia tuščiai gaišti laiko patiems jai rinkti – darbuotojai gali dirbti su tuo, ko negeba atlikti dirbtinis intelektas, pavyzdžiui, priimti kūrybiškumo reikalaujančius sprendimus.
Kitas aspektas – įmonės naudojamos priemonės. Tarp jų – ir elektriniai arba savaeigiai vilkikai. M. Veselis tikino nuolat stebintis pažangą, ir, vos atsiradus galimybėms bei reikiamai pirminei infrastruktūrai, pradės pirmuosius eksperimentus. „Tai neatsiejama verslo dalis – turi bandyti, eksperimentuoti, nors pirmieji blynai gali būti ir prisvilę, ekonomiškai gal ir nelabai pagrįsti, bet turi kaupti patirtį, mokėti dirbti su tomis naujomis technologijomis“, – aiškino vadovas.
Jo teigimu, gatvėse sparčiai daugėjant elektromobilių, technologinė pažanga jaučiama ir žmonių kasdienybėje, tačiau komerciniame transporte žengiami pirmieji žingsniai ir dar daug kas turi būti nuveikta. „Čia labai svarbi infrastruktūra ir tam tikri vilkiko parametrai, kuriuos jis turi pasiekti, kad galėtum su juo visavertiškai dirbti, – pasakojo M. Veselis. – Dabar elektriniu vilkiku dėl infrastruktūros trūkumo gali važinėti tik tam tikrose teritorijose, įveikti nedidelį atstumą ir dėl to sunku išlaikyti efektyvumą. Tačiau visi Europos gamintojai apie tai kalba, manau, kad po dvejų ar trejų metų iš jų sulauksime pirmųjų pasiūlymų.“
Draugai ir konkurentai
Pagal 2020 m. apyvartą „BTL Group“ yra trečia Lietuvos logistikos įmonė – „Girteka“ atitrūkusi toli, tačiau iki Klaipėdos bendrovės „Vlantana“, kurios apyvarta buvo 190 mln. eurų, M. Veselio valdoma grupė visai arti. Jos pajamos viršijo 181 mln., uždirbta 9,87 mln. eurų. Tarp turtingiausių vežėjų verslo atstovų Lietuvoje M. Veselis – taip pat trečias ir nusileidžia milijardieriui pagrindiniam „Girtekos“ savininkui Mindaugui Railai bei jo verslo partneriui Edvardui Liachovičiui.
Atsarginį ratą kitam gal ir paskolinčiau, bet sprendimą lemtų situacija. Ar tas ratas būtų paskutinis, kurį aš turiu ir kurio rytoj prireiks man, ar ne?
M. Veselis tikino su konkurentais sutariantis neblogai – nėra geriausi draugai, bet ir nevadintų vienas kito aršiais konkurentais. Konkurencija ir bendradarbiavimas eina vienas šalia kito. „Atsarginį ratą kitam gal ir paskolinčiau, bet sprendimą lemtų situacija. Ar tas ratas būtų paskutinis, kurį aš turiu ir kurio rytoj prireiks man, ar ne? Bet tikrai nėra taip, kad net nepasižiūrėtume į tą pusę, – kalbėjo M. Veselis. – Konkuruojame ne tarpusavyje. Rinka, kurioje dirbame, yra be galo didelė, mes visi joje ištirpstame. Mūsų konkurentai – to paties sektoriaus įmonės iš kitų valstybių, o tik paskui jau galime kalbėti apie artimą varžymąsi.“
Bet net ir tada konkurencija vyksta ne dėl rinkų ar klientų, o dėl intelekto ir žmonių. M. Veselio teigimu, vietos įmonės patiria įtampų, nes visos siekia pritraukti protingesnių, aktyvesnių, agresyvesnių darbuotojų. Lietuva nėra didelė valstybė ir tokie žmonės, su kuriais galima pasiekti įmonės tikslų, eilėmis toli gražu nesirikiuoja.
Verslininkas pasakojo neformuluojantis įmonės tikslų pagal tai, kokią poziciją norėtų užimti Lietuvoje ar net visoje Europoje. „Lenktyniaujame su savimi – žiūrime į pažangą, kurią pavyksta pasiekti savo įmonėje, ir su kolektyvu vertiname tik per šią prizmę, – pabrėžė jis. – Tikslas nėra ką nors aplenkti, tikslas yra apie tai, kaip tau sekasi, kokią pažangą pasieki, kokią rinkos dalį užimi, kokį konkurencingumą palaikai, kiek pažangūs tavo technologiniai sprendimai.“
Nuo to priklauso, kaip įmonę mato klientas: „Paslauga susidaro iš daugybės procesinių elementų. Ir nuo to, kaip tau pavyksta ištisai juos tobulinti, priklauso, ką klientas mato, kiek tas produktas, kurį jis gauna iš tavęs, yra priimtinas. Jis juk bet kada gali tavo kokybę palyginti su kitomis įmonėmis.“
BEREKLAMOS:
