FreepikMokestinių pasiūlymų pakete siūloma keisti aukštų pajamų apmokestinimą, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Joms siūloma taikyti specialų papildomą apmokestinimą vietoje dabar galiojančių progresinių tarifų“, – sako ji.
Ministrė įvardijo, kad specialius papildomus tarifus mokėtų dvigubai daugiau žmonių nei iki šiol mokėjo progresinius tarifus.
„Vietoje 8 tūkst. žmonių būtų 16 tūkst. T. y. 0,8 proc. visų mokesčių mokėtojų“, – sakė ji.
Pasak G. Skaistės, tokiu būdu aukštoms pajamoms būtų mažinamas atotrūkis tarp darbo santykių ir kapitalo pajamų apmokestinimo.
„Baziniai tarifai aktyvioms pajamoms šiuo metu yra 20 proc. su taikomu neapmokestinamųjų pajamų dydžiu (NPD) darbo santykiams. Individualiai veiklai yra 15 proc. (dėl mokestinio kredito – nuo 5 iki 15 proc.). Pasyvioms pajamoms yra taikomas 15 proc. tarifas. Taip pat kai kurioms šių veiklų yra taikomas progresinis tarifas.
Pajamoms iš darbo santykių virš 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) yra taikomas 32 proc. tarifas. Tuo metu individualiai veiklai progresinio tarifo nėra. Taip pat dividendams jo nėra. O nekilnojamojo turto nuomos pajamoms bei kitoms pajamoms, kur patenka ir kapitalo prieaugio pajamos, yra progresinis 20 proc. tarifas, jei pajamos viršija 120 VDU“, – dabartinę tvarką priminė ministrė.
Ji įvardijo, kad siūloma atsisakyti šių progresinių tarifų ir vietoje jų turėti specialų papildomą apmokestinimą.
„Mūsų siūlymas yra atsisakyti šių progresinių tarifų ir vietoje jų turėti specialų papildomą apmokestinimą. Tai reiškia, kad papildomos aukštos pajamos būtų apmokestinamos tuomet, kai yra sudedamos visos žmogaus pajamos ir matomas tikrasis jo gebėjimas mokėti papildomą tarifą, o neišskiriama viena ar kita pajamų grupė.
Siūloma, kad apmokestinsimos tiek aktyvios, tiek pasyvios pajamos būtų baziniu tarifu. Juos vėliau būtų sudedamos ir tuomet, jeigu pajamos viršija 60 VDU, daliai tarp 60 ir 120 VDU būtų mokamas 5 proc. papildomas specialus tarifas. Jeigu pajamos viršija 120 VDU, tai daliai būtų taikomas 7 proc. tarifas“, – nurodė ji.
G. Skaistė pabrėžė, kad aukštesnėse pajamose vyrauja ne darbo, o kapitalo pajamos.
„Manome, kad žmogaus gebėjimas mokėti papildomą tarifą yra susijęs ne su tuo, kiek apskritai pajamų per metus jis gauna“, – sakė ji.
ELTA primena, kad Vyriausybė kovo pradžioje patvirtino artimiausios Seimo pavasario sesijos darbų programą, kurioje įvardyta mokesčių sistemos peržiūra.
Gegužės mėnesį Seime numatoma svarstyti mokesčių sistemos peržiūros įstatymų projektų paketą. Jame bus persvarstytos mokestiniuose įstatymuose nustatytos neterminuotos lengvatos ir kitos specialios apmokestinimo sąlygos, taip pat siekiama prisidėti prie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo, nelygybės mažinimo, pažangių investicijų skatinimo ir užtikrinti mokesčių sistemos efektyvumą ir prognozuojamumą.
Pernai lapkritį Lietuvoje viešėjo Pasaulio banko atstovai, pabrėžę šalies mokesčių sistemos spragas: daugiau nei dvigubai už Europos Sąjungos vidurkį didesnį Lietuvos surenkamo pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį bei pajamų nelygybę. Institucija siūlo visus pajamų šaltinius apmokestinti vienodai, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų būdo, taip pat pajamas apmokestinti progresyviu tarifu, sumažinant mokestinę naštą uždirbantiems mažiau. Pasaulio bankas taip pat suskaičiavo, kad Lietuvoje galioja 72 skirtingi apmokestinimo režimai.
