Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) administruojama ES parama aktyviai naudojasi įvairios veiklos grupės visoje šalyje. Norima, kad teikiama finansinė parama pasiektų kuo didesnį jos naudotojų ratą ir įgyvendintais projektais džiaugtųsi kuo daugiau kaimo bendruomenės narių. Viena svarbiausių paramos panaudojimo grandies dalių – Lietuvoje veikiančios vietos veiklos grupės (VVG).
VVG – nevyriausybinės organizacijos, kurių dėka parama pasiekia kaimo vietoves. VVG veikia kiekvienoje kaimiškoje savivaldybės teritorijoje ir skatina vietos bendruomenės, verslo ir valdžios bendradarbiavimą. Dėl „Leader“ programos ir VVG kaimo vietovėse atnaujinama infrastruktūra, kuriamos naujos darbo vietos, sprendžiamos socialinės ir užimtumo problemos, diegiamos inovacijos.
Pirmosios VVG ėmė kurtis 2004– 2006 m. ES paramos administravimo laikotarpiu, kai buvo teikiama parama VVG įkurti, o jau 2007–2013 m. ES paramos administravimo laikotarpiu VVG veikla įgavo pagreitį – jos pradėjo veikti kaip mažos paramą skirstančios agentūros. Kiekviena VVG skelbia kvietimus, renka paraiškas, dabar jau pačios ir vertina projektus, administruoja sėkmingų projektų įgyvendinimą.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 49 VVG, kiekviena iš jų įgyvendina konkrečiai vietovei skirtą strategiją, kuria siekiama gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse. 3 VVG iš minėtų 49 yra dvisektorės, t. y. jos įgyvendina ne tik kaimo vietovės, bet ir žvejybos bei akvakultūros regiono strategiją.
Visas Lietuvos kaimiškosios teritorijos VVG vienija VVG tinklas – informaciją apie itin aktyvią VVG tinklo veiklą galima rasti https://www.leadertinklas.lt/.
Rengiant strategiją, kiekviename etape buvo raginami dalyvauti vietos bendruomenės nariai, savivaldos institucijos ir privatus sektorius. Taip kuriama vietos plėtros strategija paskatino vietos iniciatyvas ir įvairių sektorių partnerystę. „Leader“ metodas įgyvendinamas principu „iš apačios į viršų“ – tai reiškia, kad vietos gyventojai, įvairių sektorių atstovai, patys pasirenka savo regiono plėtros strategiją ir svarbiausias priemones jai įgyvendinti. Savo kaimiškosios vietovės VVG veikloje gali dalyvauti visi aktyvūs ir idėjų turintys kaimo gyventojai – tereikia kreiptis į savo regiono VVG, pateikti prašymą ir tapti asociacijos nariu.
Tarp įgyvendintų vietos projektų daugiausia yra infrastruktūros gerinimo darbų: sutvarkyti bendruomenių namai, viešosios erdvės, įgyvendinta nemažai su vandentvarka susijusių projektų, pvz., neseniai baigtas įgyvendinti projektas Švenčionėlių rajone – atnaujinta infrastruktūra palei Žeimenos upę, kai buvo sutvarkytas apleistas ir sunykęs Žeimenos pakrantės kraštovaizdis, įrengtas paplūdimys su persirengimo kabinomis, pėsčiųjų ir paplūdimio takai, paplūdimio takas ant pontono, automobilių statymo vietos, treniruoklių aikštelė su treniruokliais, vaikų žaidimo aikštelė. Vykdyta ir visuomeninės veiklos projektų – juos įgyvendinančios bendruomenės dažniausiai lėšų prašė tradicinėms šventėms, mokymams, stovykloms, sporto turnyrams, pvz., 2020 m. vykę Šv. Roko atlaidai Gruzdžių miestelyje – daug žiūrovų ir dalyvių sutraukianti, dvi dienas trunkanti, visus metus Šiaulių rajono gyventojų laukiama šventė. Likusi paramos lėšų dalis skirta verslo plėtros projektams – privačioms klinikoms, SPA, sulčių spaudykloms, dizaino projektavimo įmonėms ir kt. kurti, įrengti.
Nuo 2007 m. dėl vykdomų projektų kaimiškose Lietuvos vietovėse pastovias darbo vietas rado daugiau kaip 2000 kaimo gyventojų. VVG įgyvendina ir jaunimo užimtumą didinančius projektus – per kelerius pastaruosius metus (nuo 2017 m.) buvo įgyvendinta 55 į jaunimą orientuotų VVG paslaugų projektai ir kaimo vietovėse sukurta 71,5 jaunimui skirto etato.
Per Lietuvos kaimo plėtros 2014– 2020 m. programos įgyvendinimo laikotarpį pagal „Leader“ programą Lietuvos kaimus pasieks 110 mln. eurų, pereinamajam laikotarpiui skirta 16,5 mln. eurų
Šiuo paramos laikotarpiu vietos strategijų tikslinės sritys įvairios: verslumo ir užimtumo kaime skatinimas, vietos iniciatyvos tęstinumo užtikrinimas; palankių sąlygų jaunimui įsikurti sudarymas, verslo kūrimo kaimo vietovėse skatinimas; skurdo rizikos kaimo vietovėse mažinimas; darbo vietų, ypač reikalaujančių kvalifikuotos darbo jėgos, išlaikymas ir kūrimas kaimo vietovėse; viešosios infrastruktūros kūrimo ir tvarkymo rėmimas, ekonominės ir socialinės kultūrinės veiklos sutvarkytuose pastatuose skatinimas.
Planuojama, kad, panaudojant skirtas lėšas, bus paremta daugiau kaip 3 tūkst. projektų, prisidėsiančių prie inovacijų, verslo, interneto naudojimo, nevyriausybinio sektoriaus skatinimo, kaimų atnaujinimo. Jau dabar matome, kad didelė dalis projektų bus įgyvendinta investicijų į žmogiškąjį kapitalą srityje (568). Tačiau kaimo verslininkai neatsilieka – šiuo metu patvirtinti 397 ne žemės ūkio verslo kūrimo ir plėtros projektai, dar 238 ne žemės ūkio verslo pradžios projektai. Taigi VVG – puiki galimybė pradėti ir plėtoti savo verslus kaimo vietovėje.
Šiuo metu turimais duomenimis, per 2014–2020 m. programavimo laikotarpį pasirašytos 2054 vietos projektų sutartys, išmokėta 50,54 mln. eurų vietos projektams finansuoti.
Norint gauti paramą per VVG, reikia kreiptis į savo regiono VVG ir sužinoti apie šiuo metu skelbiamus arba planuojamus skelbti kvietimus bei numatytomis sąlygomis parengti projekto paraišką. Kvietimus ir kitą informaciją – apie šiuo metu Lietuvoje veikiančių VVG strategijas, vykdomus projektus, projektams įgyvendinti skirtas išlaidas ir kt. – galima rasti ir NMA svetainėje esančiame VVG žemėlapyje https://www.nma.lt/ index.php/vvg-zemelapis/10380.
Didesnės galimybės gauti paramą
VVG tinklo pirmininkė Kristina Švedaitė pasakojo, jog dėl „Leader“ programos ir VVG kaimo žmonėms, verslui ir nevyriausybinėms organizacijoms atsiveria gerokai daugiau galimybių įgyvendinti įvairius projektus ir gauti ES paramą, kuri gali siekti iki 80–95 proc. ir daugiau projekto vertės.
„Ši parama patraukli, nes teikiama vietos lygmeniu. Tiek nevyriausybinės organizacijos, tiek verslas gauti informaciją apie paramą ir konsultuotis gali regione ar rajone veikiančiose VVG“, – teigė K. Švedaitė. Šiuo atveju galimybė sulaukti paramos yra didesnė, negu konkuruojant nacionaliniu lygmeniu.
Pasak K. Švedaitės, verslo projektams pandemijos laikotarpiu iššūkiu tampa sparčiai kylančios kainos. Sutartys dėl kai kurių projektų pasirašytos prieš metus ir dabar verslininkai suka galvą, kaip juos įgyvendinti pasikeitusiomis sąlygomis, kai infrastruktūros ir statybos kainos yra smarkiai išaugusios.
Dėl to dalis paramos gavėjų dabar paraiškas atsiima, kiti laukia, kol ekonomikos padėtis taps aiškesnė, labiau prognozuojama. VVG tinklo pirmininkė mano, jog būtų tikslinga kai kuriuos reikalavimus sumažinti, leisti liberaliau keisti išlaidų kategorijas. „Dabar turime griežtas taisykles, kad išlaidų biudžeto eilutės negali būti perskirstomos“, – sakė K. Švedaitė.
VVG tinklo pirmininkės nuomone, kai kurios nuostatos mažiems veiklos projektams galėtų būti peržiūrėtos, reikalavimai sumažinti. Dėl to dabar diskutuojama su NMA.
Įkvepia geri pavyzdžiai
Vis dėlto kartais kylančios kliūtys ar iššūkiai neaptemdo VVG ir kaimo žmonių džiaugsmo, kai pasiekiamas rezultatas. „Labiausiai džiugina, kai pamatome projektų vykdytojų žibančias akis. Kai kurie paramos gavėjai kartais prasitaria, kad antrą sykį neteiktų paraiškos – tiek vargo, tiek reikalavimų. Bet kai turime rezultatą, kai įvyksta projekto atidarymas, kai pradeda veikti bendruomeniniai ir socialiniai verslai, kai patys pareiškėjai pamato džiaugsmingus žmones, kurie naudosis tomis paslaugomis ar sukurtu produktu, tie anksčiau niurzgėję pareiškėjai pamiršta visus vargus ir nueitą sunkų kelią. Po kelerių metų neretas ryžtasi naujam projektui“, – pasakojo K. Švedaitė.
VVG su vietos bendruomenėmis daug kalbasi apie galimybes pasinaudoti parama ir įgyvendinti kaimo žmonėms naudingus socialinius ar kitus projektus. Bet labiausiai potencialius pareiškėjus įkvepia kitur įgyvendinti panašūs projektai.
„Bendruomenės žmones ypač įkvepia ir padrąsina, kai sudarome jiems galimybę nuvykti į kitame rajone įkurtą vaikų dienos ar suaugusiųjų laisvalaikio centrą, supažindinti su jo veikla ir žmonėmis, kurie jį įrengė“, – mano K. Švedaitė.
Ji prisiminė, kaip Kauno r. Ežerėlio jaunimo ir suaugusiųjų užimtumo centro atstovai važiavo į Pagramantį Tauragės r., kur panašiame centre įrengtas senelių reabilitacijos ir sveikatingumo kabinetas, teikiamos masažo paslaugos. Bendruomenės atstovai apžiūrėjo įrangą, susipažino su smulkiausiais tokio kabineto įrengimo niuansais, pasikonsultavo ir vėliau šią patirtį pritaikė savo projektui.
„Gerieji pavyzdžiai įkvepia. Kita vertus, kartais per kelis rajonus nuvilnija panašių projektų bangos. Vienu metu, pavyzdžiui, buvo kilusi vaistažolių, arbatų džiovinimo, aplinkos tvarkymo, pirčių ir kubilų projektų mada. Norėtųsi ir unikalių idėjų, ir kartais kaimo žmonėms jų kyla. Tai vienur, tai kitur atsiranda tikrai originalus projektas“, – IQ sakė VVG tinklo pirmininkė.
BEREKLAMOS:
