Marius Morkevičius/ELTALietuvos oficialūs asmenys neskiria didelės reikšmės Minsko sprendimui drausti importą iš Lietuvos. Verslas irgi nemuša pavojaus būgnų.
„Įsivedė sau sankcijas. Kitaip negalėčiau to pavadinti (...) Tai yra savo pačių žmonių sankcionavimas“, – penktadienį BNS teigė Gabrielius Landsbergis.
„Tų produktų, kurių jiems, ko gero, labiausiai reikia, jie nusprendė atsisakyti. Tiesą sakant, tie kiekiai iš Lietuvos nėra labai dideli Lietuvos pagamintų produktų, bet vis tiek jiems kils kainos, tų produktų bus dar mažiau“, – tvirtino jis.
Pasak G. Landsbergio, šis sprendimas privers tą Lietuvos verslo dalį, kuri eksportavo savo produktus į Baltarusiją, juos nukreipti kitur.
„Mūsų ekonomikai, kad ir nedidelė, bet diversifikaciją skatinanti priemonė. Kitaip tariant, net tas nedideles prekių grupes, kurios pasiekdavo Baltarusiją, nukreipsime kitur“, – BNS sakė užsienio reikalų ministras.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio teigimu, šis Baltarusijos sprendimas turės įtakos ir Rusijos rinkai, nes būtent per šią šalį dažnai būdavo apeinamos Europos Sąjungos įvestos sankcijos Rusijai.
„Baltarusija buvo vieta, per kurią Rusija apeina sankcijas. Mes patys ne kartą kėlėme būtinybę sugriežtinti sankcijas Baltarusijai tam, kad Rusija negalėtų apeiti tų sankcijų“, – tvirtino parlamentaras.
„Tačiau ko siekia pati Baltarusija bandydama save izoliuoti? Manau, kad suskaldyti tuos pačius Vakarus, kad jie nepriimtų sprendimų, kurie jai gali būti dar skaudesni“, – svarstė jis.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pareiškė, kad Baltarusijos sprendimo stabdyti importą iš Lietuvos galima buvo tikėtis. Anot jos, tai, atrodo, yra atsakas į Lietuvos veiksmus, siekiant atremti Baltarusijos režimo hibridines atakas.
„Kalbant apie Baltarusijos režimą, tai, matyt, apie jo veiksmus, jo prognozuojamumą mes tikrai šiandien negalime pasakyti, kad galime to tikėtis. Tai yra kriminalinis režimas. Tai, kas vyksta iki šiol prieš mus kaip šalį, tai yra organizuota hibridinė ataka, naudojant migrantus, ir visos kitos provokacijos. Kažkaip tai (Baltarusijos sprendimą stabdyti importą iš Lietuvos – ELTA) vertinti? To ir reikėjo tikėtis, tai yra vienokio ar kitokio atsako“, – penktadienį žurnalistams sakė A. Bilotaitė.
Anot jo, pasieniečiai, kiti pareigūnai yra pasiruošę reaguoti į neramumus Baltarusijos pasienyje, jei tokie kiltų.
„Kas susiję su sienos apsauga ir viešosios tvarkos užtikrinimu, tai mūsų tarnybos dirba maksimaliai, pasirengusios, yra susitelkimas, maksimalus siekis užtikrinti visuomenės saugumą“, – aiškino vidaus reikalų ministrė.
Įtaka verslui – nedidelė
Tuo metu vežėjai mano, kad dalis įmonių turės nutraukti veiklą, o Baltarusijos rinka ateityje visai užsidarys. Tačiau Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad šalies ekonomikai įtaka bus minimali, nes prekybiniai Baltarusijos ir Lietuvos santykiai „atšalę iki minimumo“.
„Bus tokių (įmonių – BNS), kurias paveiktų, vis dar yra žmonių, kurie bando, stengiasi daryti verslą su Baltarusija ir Rusija. Juos tikrai paveiks. Bet bendrai Lietuvai kaip ekonomikai tai jokios įtakos nepadarys“, – BNS penktadienį sakė M. Dubnikovas.
„Lietuvos logistikos, transporto verslas jau seniai yra orientuotas į Vakarus“, – pabrėžė jis.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Vytautas Milėnas teigia, kad tik nedidelė dalis vežėjų dirba su Baltarusija, tačiau vis dar dirbančios šioje rinkoje labai nukentės.
„Absoliučiai didžioji dalis (dirba – BNS) arba tarp Lietuvos, Baltijos valstybių ir Europos, o dar didesnė dalis dirba Europos Sąjungos viduje. Jau nedidelė dalis liko (dirbančių su Baltarusija – BNS), bet jau į tai nežiūrint, tai tos įmonės, kurios čia dirba, kurios turi tokį transporto parką, kuris nelabai galėtų dirbti Europoje, jiems yra, be jokios abejonės, skaudu“, – BNS penktadienį sakė V. Milėnas.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šių metų sausį į Baltarusiją eksportavo 594 Lietuvos įmonės. Iš Lietuvos į Baltarusiją eksportuota prekių už 87,6 mln. eurų, iš kurių 1,5 proc. – lietuviškos. Eksportas į Baltarusiją sudarė 2,8 proc. viso šalies eksporto.
Anot V. Milėno, gali būti, kad netolimoje ateityje Baltarusijos rinka išvis užsidarys.
„Dalis transporto ilgametę patirtį turėjo dirbti į Rytų rinką, kuri traukiasi ir, bijau, kad artimiausiu metu iš viso užsidarys. Toms įmonėms, kurios ta kryptimi dirba, žinoma, kad bus blogai. Blogai ir prekių gamintojams, ir transportui“, – sakė V. Milėnas.
Jis neatmetė galimybės kreiptis į valdžios institucijas pagalbos, kitaip dalis įmonių turės užsidaryti.
„Matyt, reikės mums kreiptis į valstybės institucijas, kažkokį sprendimą priimti, nes įmonės tiesiog neturėdamos tos veiklos, kurią darė ilgus metus, turės užsidaryti, nes kito kelio paprasčiausiai nebus. (...) Va žemės ūkio atstovai su traktoriais atėjo, pasakė ir sumažino dujų akcizą, dyzelino akcizą sumažino. Transportui niekas niekada nieko nepadeda, nors jis žymią dalį BVP sukuria Lietuvoje“, – sakė jis.
Vis dėl to jis pabrėžė, kad transporto sektorius supranta geopolitinę situaciją ir protestų tikrai nerengs.
„Mes neturime jokių minčių protestui, mes suprantame, kas tai yra – ir saugumo reikalavimai, ir mūsų valstybės politika – mes niekada nedarysime nieko prieš, nes tai yra suprantamas dalykas, tiesiog ramiai, kantriai reikia dirbti, ieškoti kažkokių išeičių“, – pabrėžė V. Milėnas.
M. Dubnikovo vertinimu, šis Baltarusijos veiksmas yra politinis sprendimas siekiant parodyti. jog Minsko režimas turi atsakomųjų priemonių Lietuvai dėl uždarytų pasienio punktų.
„Tokius sprendimus lengva priimti, nes jų įtaka yra maža“, – pažymėjo ekonomistas.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovo Giedriaus Mišučio teigimu, kol kas anksti vertinti, kokią įtaką šis draudimas padarys judėjimui pasienyje.
„Jei imant ilgą laikotarpį tų eilių, gal galima būtų vertinti (įtaką – BNS) kelių mėnesių, šiaip eilės sumažėjusios šiandien ryte 8 valandą, bet tikrai čia ne dėl to yra, kad Baltarusija uždraudė kažką vežti, nes kol kas žiūrėti į krovininio transporto srautus per šitą prizmę, (...) neįžiūrėtume (kol kas – BNS) nieko“, – BNS penktadienį sakė G. Mišutis.
ELTA primena, kad Baltarusija ketvirtadienį pareiškė, jog ima blokuoti įvairių prekių importą iš Lietuvos keršydama už tai, kad kaimynė uždarė dar du pasienio kontrolės punktus.
Lietuva, kurioje prieglobstį randa daug baltarusių opozicijos aktyvistų ir kuri ištikimai remia Ukrainą, kovo pradžioje uždarė du sienos perėjimo punktus po to, kai pernai saugumo sumetimais jau buvo uždaryti kiti du kontrolės punktai.
Baltarusija teigė, kad naujasis importo draudimas taikomas įvairioms prekėms, įskaitant maistą ir alkoholį, drabužius, buitinę techniką, automobilių dalis ir statybinę įrangą.
Šis žingsnis „yra atsakas į Lietuvos sprendimą sustabdyti prekių, transporto ir žmonių srautus dviejuose pasienio kontrolės punktuose“, sakoma Baltarusijos vyriausybės pareiškime.
Lietuvos ryšiai su Baltarusija daugelį metų buvo įtempti, tačiau dar pablogėjo po 2020 metų Baltarusijos prezidento rinkimų, kurie, pasak oponentų, buvo suklastoti.
Lietuvos pasieniečiai teigia, kad pernai sieną kirto beveik 390 tūkst. Baltarusijos piliečių – maždaug 50 proc. daugiau nei 2022 metais.
