Banko „Swedbank“ pristatytas būsto įperkamumo indeksas rodo, kad nuomos pajamingumas visuose didžiuosiuose miestuose ir toliau laikosi aukštame lygyje. Pastebima, jog šių metų pradžioje atlyginimų šuolis Vilniuje butų įperkamumą kilstelėjo iki istorinių aukštumų.

Tuo metu Lietuvos banko specialistai perspėja, kad padėtis nekilnojamojo turto rinkoje gali pasikeisti labai greitai, todėl gyventojai turėtų labai gerai įvertinti savo galimybes ir poreikius. „Pernai kainų augimui ir vėl viršijus atlyginimų augimą, buvo galima girdėti nuogąstavimų dėl galimo kainų burbulo formavimosi. Tačiau pirmąjį šių metų ketvirtį būsto įperkamumui sostinėje pakilus į istorines aukštumas, ženklų, jog būsto kainos būtų netvarios, nėra. Būsto rinkos plėtra ir kainų augimas yra pagrįstas augančiomis gyventojų pajamomis, geromis darbo rinkos perspektyvomis, pozityvios įtakos turi ir palankios finansavimo sąlygos“, ‒ pranešime spaudai sakė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.

Būsto rinkos plėtra ir kainų augimas yra pagrįstas augančiomis gyventojų pajamomis, geromis darbo rinkos perspektyvomis, pozityvios įtakos turi ir palankios finansavimo sąlygos.

Pasak jos, kiek sulėtėjus butų kainų augimui, o atlyginimams Vilniuje šoktelėjus daugiau nei 10 proc., sostinės namų ūkių pajamos pirmąjį ketvirtį buvo 34,7 proc. didesnės nei pakankamos įpirkti būstą – tai yra 2,4 punkto daugiau nei prieš metus.

Pastebimi panašumai

Nors Kauno ir Klaipėdos gyventojams įpirkti būstą šiuo metu ne taip lengva kaip prieš metus, bet vis dar kur kas lengviau nei vilniečiams. Kauniečių pajamos yra 2 kartus didesnės, o klaipėdiečių – beveik 2 kartus didesnės nei pakankamos įpirkti butą savo mieste. Nepaisant to, kad Kaune atlyginimų augimas išliko sparčiausias iš didžiųjų šalies miestų, butų kainų augimas buvo žymiai spartesnis – Kaune šoktelėjo vidutinė naujų parduotų butų kaina ir jų dalis bendruose butų pardavimuose. Butų įperkamumas per metus sumažėjo ir Estijos sostinėje Taline. Šių metų pradžioje namų ūkių pajamos Estijos sostinėje buvo 46,4 proc. didesnės nei pakankamos butui įsigyti, tačiau 7,3 punkto mažesnės nei prieš metus. Įperkamumas toliau sparčiausiai augo Latvijos sostinėje Rygoje, kur namų ūkiai uždirbo 71,2 proc. daugiau nei pakanka vidutinės kainos butui įsigyti.

Įperkamumas toliau sparčiausiai augo Latvijos sostinėje Rygoje, kur namų ūkiai uždirbo 71,2 proc. daugiau nei pakanka vidutinės kainos butui įsigyti.

Pirmąjį šių metų ketvirtį būsto paskolai skirdami 30 proc. savo pajamų vilniečiai galėjo įsigyti 74 kvadratinių metrų butą – vienu kvadratiniu metru daugiau nei prieš metus ir didžiausią plotą istorijoje. Tuo metu Rygos gyventojai metų pradžioje galėjo įsigyti 3 kvadratiniais metrais didesnį butą nei prieš metus, o Talino – 4 kvadratiniais metrais mažesnį, atitinkamai, 94 ir 81 kvadratinio metro. Kauno gyventojai metų pradžioje galėjo įsigyti 107, o Klaipėdos 103 kvadratinio metro ploto butus. Pasak Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininko Andriaus Škarnulio, būtų labai rizikinga galvoti, kad tokia situacija gali tęstis be galo.

Užtektų reikšmingesnio palūkanų normų šoktelėjimo, lėtesnio atlyginimų augimo, besitęsiančių būsto brangimo tendencijų ir net trumpuoju laikotarpiu būsto įperkamumas gali reikšmingai suprastėti, o tuo pačiu metu skolų našta ženkliai išaugti.

„Pavyzdžiui, užtektų reikšmingesnio palūkanų normų šoktelėjimo, lėtesnio atlyginimų augimo, besitęsiančių būsto brangimo tendencijų ir net trumpuoju laikotarpiu būsto įperkamumas gali reikšmingai suprastėti, o tuo pačiu metu skolų našta ženkliai išaugti. Ypač tiems gyventojams, kurie priėmė skubotus ir nepamatuotus sprendimus kuo greičiau pirkti būstą su kreditu“, ‒ komentare BNS tvirtino A.Škarnulis. Jo teigimu, labai svarbu, kad gyventojai nepasiduotų neretai eskaluojamoms nuotaikoms, kad būstai nuo šiol tik brangs, ir būstą pirktų tik gerai pamatavę savo galimybes ir poreikius. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.