UnsplashPandemijai antrus metus trukdant lietuvių atostogų planus, dalis gyventojų nesiruošia pasiduoti. Kur šiemet krypsta jų akys?
Pagal žiniasklaidos planavimo agentūros „Inspired UM“ balandį KOG instituto užsakymu atliktą apklausą, 53 proc. respondentų teigė atostogausiantys Lietuvoje. Nieko nuostabaus – praėjusią vasarą turėjome progą įsitikinti, kad ir gimtoji šalis yra įdomi. Nepaisant spartėjančio vakcinacijos tempo ir politikų pažadų, situacija ir Lietuvoje, ir visoje Europoje išlieka neaiški. Toks skaičius turėtų džiuginti ir vietos verslą, kuriam pastarieji metai toli gražu nebuvo lengvi.
17 proc. apklausos dalyvių teigė bent jau kol kas atostogų atsisakysiantys visai. Nėra aišku, ar tokie skaičiai rodo, kad dalis visuomenės karantiną finansiškai išgyveno itin sunkiai. Atrodo, jog medikų perspėjimai taip pat turi įtakos – 36 proc. keliautojų teigė atostogausiantys ten, kur mažiau žmonių, o kas penktas rinksis tik mažiau turistų lankomas vietas.
Kita vertus, daugelis per karantiną turėjo galimybę atostogoms susitaupyti daugiau. Tai rodo ir planuojamas atostogų biudžetas – 13,4 proc. apklaustųjų poilsiui ketina išleisti daugiau nei anksčiau, beveik 40 proc. – tiek pat. Dauguma (40,3 proc.) galės sau leisti atostogoms skirti 500, 16,9 proc. – nuo 500 iki 1000 eurų vienam asmeniui.
Kariamas šuo priprato?
Pernai situacija dėl kelionių buvo neapibrėžta ir neaiški, o šiemet, regis, keliautojai jau susitaikė su nauja realybe. Pokyčių pastebima ir kalbant apie keliones organizuojančias agentūras, ir apie oro bendrovių siūlomų skrydžių krypčių skaičių, ir apie pačių keliautojų pasirinkimus.
Dar 27 proc. apklaustųjų kol kas tikslių atostogų planų neturi. Kelionių agentūros „Novaturas“ rinkodaros ir viešųjų ryšių projektų vadovė Dovilė Zapkutė IQ sakė, kad šiais metais dar kurį laiką dominuos paskutinės minutės pirkimai, kai iki išvykimo datos lieka apie porą savaičių.
„Tokius pirkimus lemia ne kainos pasiūlymas, bet tai, kad dėl judėjimą reguliuojančių taisyklių ir taikomų prievolių žmonės jaučiasi patogiau planuodami keliones artimuoju laikotarpiu“, – pasakojo ji.
Kita vertus, anot pašnekovės, visas turizmo sektorius sparčiai adaptuojasi prie dabartinių sąlygų, kad galėtų užtikrinti saugų žmonių keliavimą. Saugumo ir higienos taisyklės jau tapo mūsų gyvenimo kasdienybe, todėl žmonės vis drąsiau žvalgosi kelionių ir planuoja jas iš anksto.
Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Milda Plepytė-Rainienė džiaugėsi, kad situacija, palyginti su praėjusiais metais, jau yra pasikeitusi – keliautojai turi daugiau pasirinkimo, vykdoma daugiau skrydžių.
„2020 m. buvo tikrai labai sudėtingi turizmo sektoriui, ypač išvykstamojo turizmo, kai net negalėjome įsivaizduoti, kaip vyks kelionės ir ar jos apskritai vyks. Pirmieji skrydžiai atnaujinti birželio pabaigoje, liepos pradžioje“, – prisiminė pašnekovė. Pernai buvo galima rinktis iš labai nedaug krypčių, kur būtų saugu keliauti, taip pat iš valstybių, kurios atitiktų keliamus saugumo reikalavimus.
Pokyčius pastebi ir D. Zapkutė: „Žmonės yra išsiilgę kelionių, todėl noriai renkasi visas šiuo metu pasiūloje esančias atostogų kryptis. Kiekviena turi savo pranašumų, kodėl žmonės renkasi būtent ją.“
Pasak jos, šalių vyriausybės prisiima atsakomybę už keliautojus, jei per atostogas susirgtų koronavirusu, arba turi specialius draudimus, kurie skirti tiek apgyvendinimo, tiek ir medicininėms išlaidoms padengti, jei to prireiktų.
„Tačiau viena svarbiausių priežasčių keliauti yra ta, kad šiuo metu atostogų kraštuose žmonės gali laisviau leisti laiką nei Lietuvoje, – pripažino D. Zapkutė. – Žinoma, galioja visos bendros taisyklės: rankų dezinfekcija, saugaus atstumo laikymasis, kaukių dėvėjimas uždarose patalpose bei viešajame transporte ir t. t. Tačiau viešbučiuose žmonės gali pramogauti prie baseinų, mėgautis poilsiu ir saule paplūdimiuose, viešbučiuose veikia kavinės ir barai.“
Kita šių metų tendencija, kaip pasakojo D. Zapkutė, yra vadinamosios darbostogos, kai atostogų metu žmonės derina darbą ir poilsį. Tai ypač patogu dėl to, kad vis dar didelė žmonių dalis dirba nuotoliniu būdu, mokiniams tokiu pat principu vyksta pamokos. Pasitaiko atvejų, kai keliautojai nusiperka bilietus į vieną pusę ir išvažiuoja dar nenusprendę, kada grįš.
Šiemet išryškėjo ir gidų, pasitinkančių keliautojus atostogų kryptyje, poreikis. „Daugiausia teigiamų komentarų iš savo keliautojų sulaukiame dėl to, kad mūsų atstovai ne tik rūpinasi keliautojais jų atostogų metu, bet ir visą reikalingą informaciją suteikia lietuvių kalba, – pabrėžė D. Zapkutė. – Gidai informuoja keliautojus apie visus atostogų šalyje taikomus saugumo reikalavimus, taip pat pasirūpina, kad keliautojai privalomus testus prieš grįždami patogiai galėtų atlikti viešbučiuose, kuriuose yra apsistoję.“
M. Plepytės-Rainienės teigimu, tarp lietuvių populiariausia kelionių kryptis tebėra Turkija, kuri ir šiemet vienareikšmiškai išliks favorite. Tiesa, likęs pasirenkamų šalių trejetukas keičiasi – tam didelę įtaką turi keliami saviizoliacijos reikalavimai ne tik po atostogų grįžus į Lietuvą, bet ir vykstant į vieną ar kitą valstybę.
Artimiausiu metu turėtų būti atnaujinti skrydžiai ir į Graikiją, kuri pernai taip pat buvo viena pagrindinių krypčių, taip pat Kiprą. „Žinoma, reikia stebėti, kokie reikalavimai bus kitose valstybėse: Ispanijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje“, – vardijo M. Plepytė-Rainienė.
Anot D. Zapkutės, į sąrašą taip pat galima įtraukti Tenerifę, ypač populiarią tarp besirenkančių „darbostogas“, taip pat Egipto kurortus. „Nuo gegužės vidurio atostogų krypčių krepšelį papildys Graikijos salos Kreta, Rodas ir Korfu, – pasakojo ji. – Mūsų vasaros planuose ir Bulgarija, Juodkalnija bei Tunisas, o egzotinių krypčių pasiilgusieji gali planuoti vasaros atostogas Seišeliuose, Balyje ar Maldyvuose.“
Tiesa, kol kas Seišeliai gali tapti ir nenuspėjamos padėties pavyzdžiu – apie 60 proc. populiacijos jau paskiepijęs salynas gegužę vėl išgyvena koronaviruso bangą, vėl įvestas karantinas.
Bilietas į laisvę
Kaip teigė M. Plepytė-Rainienė, šiuo metu didžiausias kelionių trukdis – saviizoliacijos reikalavimai, kurių peržiūrėjimas leistų turizmo sektoriui atsigauti. Dabartinės taisyklės labai apsunkina ne tik išvykstančių keliautojų situaciją, bet ir atvykstamąjį turizmą.
Kaip pavyzdį ji nurodė Estiją, kurioje saviizoliacija yra švelnesnė – asmeniui galima eiti į darbą ar parduotuvę, tačiau draudžiama dalyvauti masiniuose renginiuose.
„Manome, kad saviizoliacijos reikalavimai pas mus tam tikrais atvejais yra per griežti, ir norėtume tikėtis, kad taisykles galima pakeisti, – vylėsi ji. – Jau kitą savaitę turėsime pasitarimą su Sveikatos apsaugos ministerija ir Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru – diskutuosime, ar galimi kokie nors švelninimai ir kada jie galėtų būti įgyvendinami.“
Europos Parlamentui balandžio pabaigoje pritarus vadinamojo žaliojo paso įteisinimui, jau vasaros pradžioje galime tikėtis galutinio susitarimo dėl tokio pažymėjimo įvedimo ir techninių detalių. Šis pasas įrodytų, kad asmuo yra pasiskiepijęs, persirgęs arba turi neigiamą COVID-19 testo rezultatą, ir taip sudarytų daugiau galimybių laisvai keliauti visose ES valstybėse narėse.
M. Plepytės-Rainienės nuomone, žaliasis pasas palengvintų keliavimą, tačiau turi būti aiškiai apibrėžti, vienodi reikalavimai visose valstybėse be jokių papildomų taisyklių. Jei šalys nuspręstų nacionaliniu mastu priimti kokias nors išskirtines saviizoliacijos taisykles, tai smarkiai sumažintų paso efektyvumą. „Vis dėlto manome, kad jis tikrai padidins keliautojų srautus, suteiks galimybę keliauti daugiau žmonių nei dabar“, – įsitikinusi ji.
