Automatizuoti procesai pakeis dalį prie kompiuterių dirbančių žmonių

Pasaulinės tendencijos liudija, kad ateityje paslaugų centruose su žmonėmis konkuruos dirbtinis intelektas. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad Lietuvai pirmiausia reikėtų susirūpinti ne strategijomis, kaip šias technologijas pritaikyti, o būsimų darbuotojų išsilavinimu. Paslaugų centrai jau tapo viena šalies ekonomikos vizitinių kortelių. Vien 2016-aisiais šis sektorius, įdarbinęs apie 13 tūkst. specialistų, augo 12 proc., Vilnius neseniai nuskynė pagrindinį Vidurio ir Rytų Europos paslaugų centrų apdovanojimą, sostinės pavyzdžiu seka ir Kaunas. Sektorius ne tik papildo šalies biudžetą, bet ir siunčia žinią potencialiems investuotojams, kad Lietuva yra pajėgi teikti tokias paslaugas ir turi tam būtinų kvalifikuotų žmonių. Tačiau netrukus gali paaiškėti, jog viso to nebepakanka būsimiems darbdaviams privilioti. Pastaruoju metu šioje inovatyvioje srityje vis garsiau kalbama apie robotizuotą procesų automatizavimą (RPA). Jis vykdomas naudojant ne robotus, o programinę įrangą ir pasižymi kone visais tradicinės robotizacijos pranašumais. Svarbiausias jų – produktyvumas: programos gali dirbti 24 valandas per parą ir atlikti kelias užduotis vienu metu, o didinant apimtį išlaidos beveik ar visai neauga, „darbuotojas“ nepavargsta. RPA orientuotas į standartizuotus ir pasikartojančius kompiuteriu apdorojamus didelės apimties procesus, kuriems šiuo metu tenka pasitelkti daug darbo jėgos.

Nebereikės kraustytis

Tarptautinės audito ir konsultacijų bendrovės „PwC“ neseniai atliktame tyrime pastebėta, kad, įgyvendinusios tam tikrus RPA sprendimus, įmonės sumažino išlaidas (iki 30 proc.), padidino efektyvumą, tikslumą ir kokybę (iki 100 proc.). Skaičiuojama, kad apie 45 proc. kompiuteriu atliekamų veiklų gali būti automatizuotos, ir tai pasaulio mastu leistų sutaupyti iki 2 trln. JAV dolerių darbo jėgos sąnaudų. Andrius Cesiulis, „PwC“ Konsultacijų skyriaus direktorius, pateikė pavyzdį, kaip Kalifornijoje įsikūrusi IT įmonė, kurios apyvarta siekė apie 2 mlrd. dolerių, pritaikė RPA finansų ir apskaitos procesams valdyti. Rezultatai parodė, kad veiklų atlikimo sąnaudos sumažėjo 10–15 proc., įmonė kokybės kontrolę pagerino 100 proc., sutaupė 3000 darbo valandų per metus.

Užsienio įmonėms nereikės kraustytis į pigesnes šalis, tokias kaip Lietuva, – pakaks automatizuoti procesus.

RPA praverstų ir mūsų šalies verslininkams, norintiems plėstis ar taupyti, tačiau Lietuvai į šią naujovę gali tekti pažvelgti kitu kampu. Minėtame tyrime skaičiuojama, kad, siekiant sumažinti sąnaudas, toks sprendimas gali būti efektyvesnis, nei dalį verslo perkelti į užsienį. Kitaip tariant, įsigalėjus šiai technologijai, užsienio įmonėms nereikės kraustytis į pigesnes šalis, tokias kaip Lietuva, – pakaks automatizuoti procesus. Tai padarius, bus galima išsiversti su gerokai mažiau darbuotojų.

Turim kuo girtis, bet...

Darbo jėgos sąnaudos tebėra viena mūsų šalies stipriųjų pusių, padėjusių pritraukti paslaugų centrų. „Net 64 proc. mūsų apklausų respondentų darbo jėgos išlaidas laiko svarbiu Lietuvos investicinio patrauklumo veiksniu. Tačiau tuo ilgai konkuruoti negalėsime: auganti ekonomika, emigracija ir aštrėjanti konkurencija dėl kvalifikuotų darbuotojų skatina didinti atlyginimus“, – aiškino investuotojus vienijančios asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė. Vidutinis atlyginimas šalyje šiuo metu yra apie 615 eurų po mokesčių, o IT sektoriuje, SEB banko duomenimis, jis siekė 1,3 tūkst. eurų. Kadangi šių specialistų, palyginti su kitų sektorių darbuotojais, nėra daug, jų algos ne itin aukštai kilsteli bendrąją vidutinio atlyginimo kartelę. Tačiau lietuvių pajamos, kad ir po truputį, vejasi kitų ES šalių gyventojų algas, tad investuotojams neišvengiamai teks ieškoti naujų būdų, kaip optimizuoti veiklos sąnaudas, ir dalis darbdavių ateityje gali būti priversti trauktis iš šalies. R. Skyrienė taip pat atkreipė dėmesį į vieną didžiausių Lietuvos problemų – pastaruoju metu algos auga daug sparčiau nei našumas: vidutinis atlyginimas prieš mokesčius pernai ūgtelėjo 7,9 proc., o produktyvumas pasistiebė vos 2 proc. „Lietuvos banko duomenimis, šių rodiklių „žirklės“ Lietuvoje yra trečios pagal dydį tarp ES valstybių. Jeigu produktyvumo didėjimas ir toliau atsiliks nuo nominalaus darbo jėgos užmokesčio prieaugio, valstybei gresia prarasti svarų konkurencinį pranašumą“, – įspėjo „Investors’ Forum“ vykdomoji direktorė.

Apgalvotai ir lėtai

Stiprėjant Lietuvos ekonomikai, blanksta ir dar vienas mūsų šalies pliusas – mažesnės paslaugų centrų išlaikymo sąnaudos, nes, kaip pabrėžė A. Cesiulis, menksta galimybės atsikeliantiems centrams pasiūlyti įvairaus pobūdžio lengvatų. Tai taip pat susiję su kuklesne ES struktūrine parama. Nors šalis dar gali pasigirti kvalifikuotais darbuotojais, gerai išplėtota infrastruktūra, akis bado įsisenėjusios problemos: valstybinio sektoriaus nelankstumas, iš sovietmečio paveldėtas Darbo kodeksas ir ribotas kompetentingų specialistų skaičius. „Rimtas kliuvinys Lietuvos investiciniam patrauklumui yra švietimo sistema, nepakankamai efektyviai ruošianti šiuolaikinei darbo rinkai būtinus specialistus. Net 61 proc. investuotojų įsitikinę, kad švietimas yra viena labiausiai esminių pokyčių reikalaujančių sričių“, – teigė R. Skyrienė. Švietimo ir mokslo ministerija tikina negalinti inicijuoti radikalių ir greitų pokyčių. Kadangi Lietuvos darbo rinkos stebėsenos ir prognozavimo sistema dar tik kuriama, laikomasi nuomonės, kad keisti nusistovėjusias valstybės finansavimo paskirstymo po studijų sritis bei kryptis proporcijas reikia apgalvotai, kiek galima lanksčiau reaguojant į kompetencijų bei kvalifikacijų poreikį.

Iš socialinių – į techninius

Vis dėlto per pastaruosius penkerius metus IT specialistų skaičius išaugo 23 proc., pernai technologinius mokslus rinkosi apie 21 proc. stojančiųjų. Daugiausia valstybės finansuojamų studentų sutraukusių programų universitetuose ir kolegijose sąrašuose su informacinėmis technologijomis susijusios 8 iš 20-ies. „Iš dalies tai yra ir tikslingos valstybės politikos padarinys – per pastaruosius metus buvo sumažintas valstybės finansuojamų vietų skaičius socialiniuose moksluose, o padidintas technologijos, fiziniuose moksluose, – valstybės indėlį aiškino švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas. Vyriausybei pateiktame 2017 m. valstybės finansuojamų studijų vietų projekte socialiniams mokslams universitetuose numatyta skirti apie 1,4 tūkst., o inžinerijos ir technologijos – apie 2,4 tūkst. studijų vietų. A. Cesiulis taip pat pripažino, kad kvalifikuotų darbuotojų pasiūla Lietuvoje – vienas svarbiausių pažangą ribojančių veiksnių. Švietimo įstaigos, rengdamos specialistus, turėtų jau dabar atsižvelgti į besikeičiantį paslaugų centrų veiklos modelį, RPA taikymą ir kitas naujausias tendencijas.

Švietimo sistema turėtų sugebėti parengti ne vakar ar šiandienos, bet rytojaus poreikius atitinkančius specialistus.

„Švietimo sistemos reforma turėtų būti labai aiškiai orientuota į šį svarbų šalies ekonomikai sektorių ir sugebėti parengti ne vakar ar šiandienos, bet rytojaus paslaugų centrų poreikius atitinkančius specialistus“, – sakė „PwC“ Konsultacijų skyriaus vadovas. Jis priminė, kad žemesnės kvalifikacijos reikalaujančius darbus, rutinines užduotis netrukus atliks robotai, todėl rytoj tokių kompetencijų darbuotojų reikės mažiau nei šiandien. Laiku perkvalifikavus specialistus, atsirastų galimybė pritraukti į Lietuvą naujų įmonių, kurios kurtų didesnę pridėtinę vertę, steigtų įdomesnes ir motyvuojančias darbo vietas esamiems ir naujiems specialistams.