Dainius Labutis/ELTAVyriausybė trečiadienį patvirtino patikslintą kitų metų biudžeto projektą, kuriame daugiausia papildomų lėšų – 157 mln. eurų – numatoma keliams. Dabar projektas bus teikiamas Seimui.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad biudžetas koreguotas atsižvelgus į gautus Seimo komitetų, komisijų, narių, valstybės institucijų ir įstaigų pasiūlymus.
„Pagrindiniai prioritetai išlieka nepakitę: žmonių pajamų didinimas, krašto saugumo stiprinimas ir investicijų, kurios prisideda prie aukštesnės pridėtinės vertės, skatinimas. Sąžiningai įvertinus turimas galimybes, teikiamas patobulintas 2024 metų valstybės biudžeto projektas, jame papildomos lėšos numatytos investicijoms į kelius, kultūros ir švietimo poreikiams bei žmonių pajamų didinimui“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė ministrė.
Skyrus papildomų išlaidų 2024 metų valstybės biudžeto deficitas padidės nuo planuotų 2,9 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Valdžios sektoriaus skola sieks 39,9 proc. BVP, kai pirminiame projekte ji siekė 39,8 proc.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė posėdyje atkreipė dėmesį, kad asignavimai ministerijai kiek sumažėjo, o iš viso kitąmet, palyginti su šiais metais, jie mažėja 10 mln. eurų.
„Augimo politika yra ant klaustuko. Kadangi ir investuotojų pritraukimo priemonė – matome po atliktų auditų, kad kitais metais lėšų tikrai reikės nemažai“, – teigė kanclerė.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad ministerija pati renkasi prioritetus ir paskirsto jiems lėšas.
„Kaip ir paprastai būna, ministerija turėjo pati pasirinkti savo prioritetus ir jai numatytas lėšas paskirstyti pagal tuos prioritetus, kurie jai svarbiausi. O kad kartais skiriasi metai iš metų institucijų asignavimai, taip būna, nes baigiasi europiniai pinigai, baigiasi kažkokios išskirtinės priemonės, kurios vienais metais suplanuotos, kitais ne“, – teigė premjerė.
Vilniaus-Utenos kelio rekonstrukcijai teks papildomi 40 mln. eurų – tiek lėšų tikimasi gauti iš padidintos sunkiasvorių priemonių kelių rinkliavos, vadinamųjų vinječių. Dar 117 mln. eurų papildomai numatoma skirti Europos Sąjungos paramos, paimant lėšų iš vėlesnių metų šioje ES finansinėje perspektyvoje.
Žmonių pajamų didinimui papildomai skiriama 8,6 mln. eurų, iš jų 4,7 mln. eurų – atlyginimų didinimui atvejo vadybininkams, bausmių vykdymo sistemos medikams, 2 mln. eurų – prokurorų darbo užmokesčiui ir komisijų socialinių garantijų suvienodinimui, dar 1,9 mln. eurų – atlyginimų didinimui, pavyzdžiui, Migracijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentuose, kaip siūlė Seimo komitetai.
Krašto apsaugos ministerijai papildomai skiriama 31,4 mln. eurų – šios lėšos bus gautos kaip kompensacija Lietuvai už paramą Ukrainai iš Europos taikos priemonės. Vyriausybė pritarė ir siūlymui įtvirtinti nuostatą, jog krašto apsaugos reikmėms bei dvigubos paskirties transporto ir kitos infrastruktūros, reikalingos priimančios šalies paramai, vystymuisi ar pritaikymui suteikiama teisė skolintis.
Be to, ar 3,5 mln. eurų numatoma švietimui, iš kurių didžioji dalis – 3 mln. eurų – neformaliam vaikų švietimui, 0,5 mln. eurų – Pietryčių Lietuvos švietimo įstaigų infrastruktūrai modernizuoti.
Papildomai 4,2 mln. eurų skiriama ir kultūrai, iš jų 1,1 mln. eurų – M. K. Čiurlionio metų programai, Dainų šventei ir Lietuvos sezono Prancūzijoje renginių ciklui, dar 1 mln. eurų – valstybiniam kino finansavimui, 1,5 mln. eurų – Medijų rėmimo fondui, 250 tūkst. eurų – Lietuvos Nacionaliniam dramos teatrui nutolusios saulės elektrinės įsigijimui bei 360 tūkst. eurų – Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos priešgaisrinei sistemai atnaujinti.
Dar 13,8 mln. eurų skiriama kitoms reikmėms, pavyzdžiui, 10,4 mln. eurų numatyta teisės aktų ir jų pakeitimų įgyvendinimui, iš kurių 4,6 mln. eurų – socialinėms savivaldybių paslaugoms, taip pat transporto lengvatoms vaikams, antstolių informacinės sistemos pakeitimui.
