Meniu
Prenumerata

sekmadienis, gegužės 22 d.


NACIONALINIS SAUGUMAS
Vyriausybėje – siūlymas sugriežtinti strateginių įmonių sandorių patikrą
BNS
BNS foto

Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar sugriežtinti strateginių įmonių sandorių patikrą bei suteikti daugiau įgaliojimų vyriausybinei tokius sandorius tikrinančiai komisijai.

Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pataisas parengė Susisiekimo ministerija.

Ministerija nurodo, kad pataisas lėmė „stiprėjanti autoritarinių ir demokratinių valstybių priešprieša“. Pasak susisiekimo ministerijos kanclerio Ramūno Dilbos, norima išsamiau reglamentuoti ir patikslinti įstatymo nuostatas dėl investuotojų ir sandorių patikros.

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, tikslinti ir plėsti komisijos įgaliojimus reikia ir dėl išaugusio įmonių užklausų srauto.

„Komisija yra įgali spręsti, tiesiog situacija parodė, kad gali susiklostyti tam tikros problemos, kurių, pavyzdžiui, anksčiau, kada komisija dirbo įprastu režimu, nesimatė, visų pirma dėl prašymų srauto, kurie pateikiami komisijai vienu metu, tikrai labai dideli skaičiai, ir procedūras reikia tikslinti“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė premjerė.

Įstatymą siūloma papildyti nuostata, jog komisija turėtų įvertinti, ar iš sandorio gautinomis pajamomis gali būti remiami autoritariniai režimai, be to, iki galutinio komisijos sprendimo sandoris negalėtų būti sudarytas, o kitu atveju privalės būti sustabdytas.

Komisijai taip pat norima suteikti teisę pateikti ne tik išvadas bei rekomendacijas, bet ir įpareigojimus.

Be to, institucijų, teikiančių išvadas komisijai, sąrašą norima papildyti Krašto apsaugos ministerija.

Pagal įstatymą komisija tikrina Lietuvos ar užsienio investuotojus, siekiančius veikti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, taip pat strateginių įmonių sandorius, jei jie viršija 10 proc. jos pajamų, – ar jie atitinka nacionalinio saugumo interesus.

Komisija pernai gruodį „Lietuvos geležinkelių“ ir į JAV sankcijų sąrašą įtrauktos „Belaruskalij“ sutartį pripažino kaip neatitinkančią nacionalinio saugumo interesų, todėl Vyriausybė sausį nurodė ją nutraukti. Buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška neteko posto ir dėl to, jog 2018 metais nesikreipė į komisiją dėl būsimo sandorio su „Belaruskalij“, o pernai rudenį – dėl sutarties pakeitimų, pagal kuriuos Baltarusijos įmonė pervedė avansą už paslaugas po gruodžio 9-osios, kai įsigaliojo JAV sankcijos „Belaruskalij“.

Komisija, be to, tikrino dar nemažai įmonių, prašiusių, kad „Lietuvos geležinkeliai“ vežtų „Belaruskalij“ trąšas po vasario 1-osios, kai jų tranzitas per Lietuvą nutrūko.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 02 23 11:31
Spausdinti