Prognozuojama, kad iki 2025 m. pusė visų pasaulyje važinėjančių autobusų bus elektriniai. Kodėl neskuba mūsų šalies savivaldybės?
Daugelis Vakarų Europos šalių, JAV, Kinija ir net Indija įprastais degalais varomus autobusus keičia elektriniais. Europos didmiesčiai žada iki 2025-ųjų visiškai atsisakyti įprastais degalais varomų autobusų, o į Vilniaus gatves šį pavasarį išrieda pernai pirkti 150 dyzelinių autobusų, už kuriuos dar ne vienerius metus teks mokėti bankams.
Toks sostinės valdžios sprendimas sukėlė daug diskusijų ir priekaištų. Bet ar visi jie pagrįsti?
Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ konkurso sąlygose nebuvo apibrėžusi degalų rūšies, tačiau jų reikalavimus geriausiai atitiko dyzelinės transporto priemonės. „Euro 6“ standarto varikliai yra ekologiškesni nei šiuo metu eksploatuojamų viešojo transporto priemonių.
Viena pagrindinių priežasčių, nulėmusių savivaldybės sprendimą – elektriniams autobusams skirtos infrastruktūros – specialių įkrovimo stotelių – trūkumas. „Susisiekimo paslaugų“ Bendrųjų reikalų departamento vadovas, laikinai einantis įmonės direktoriaus pareigas, Vaidotas Meškauskas sako, kad norint efektyvinti viešojo transporto sistemą buvo nuspręsta investuoti į transporto priemones, o ne infrastruktūrą – siekta atnaujinti kuo daugiau pasenusio autobusų parko.
Dalis savivaldybių per ateinančius 12 metų ketina įsigyti vos po vieną ar keletą elektrinių autobusų, o pagrindą ir toliau sudarys įprastais degalais varomos keleivinės transporto priemonės.
V. Meškausko teigimu, vieną kartą įkrauti elektriniai autobusai negali važinėti visą darbo dieną. „Šiuolaikinis elektrinis autobusas gali įveikti vidutiniškai 150 kilometrų, o sostinėje važiuojantiems autobusams keliama sąlyga, kad jie galėtų nuvažiuoti ne mažiau nei 450 kilometrų per dieną“, – sako savivaldybės įmonės atstovas.
Svarus aspektas, nulėmęs dyzelinių autobusų pasirinkimą, buvo ir kaina. Slovakijos sostinė Bratislava neseniai įsigijo 18 elektrinių autobusų. 8 m ilgio elektrinis autobusas kainavo 488 tūkst., o 12 m ilgio – 589 tūkst. eurų. 12 m ilgio dyzelinis autobusas atsieina apie 212 tūkst., o 18 m – maždaug 285 tūkst. eurų. „Taigi, vietoj vieno 12 metrų ilgio elektrinio autobuso galima įsigyti du naujus 12 ir 18 metrų ilgio dyzelinius autobusus, o vietoj vieno 8 metrų ilgio elektrinio autobuso – keturis 8 metrų ilgio, vidutinės talpos naujus dyzelinius autobusus“, – tęsia V. Meškauskas.
Mažesni miestai – ne išimtis
Situacija mažesniuose Lietuvos miestuose panaši. Savivaldybės baigia rengti darnaus judumo planus, kuriuos turėtų įgyvendinti iki 2030-ųjų. Tačiau panagrinėjus dalį jau paviešintų planų susidaro įspūdis, kad juose elektriniam transportui skiriama mažai dėmesio. Palanga yra nurodžiusi, kad 2021–2030 m. planuoja įsigyti ir naudoti vieną elektrinį autobusą. Druskininkų miesto valdžia iki 2020 m. žada nusipirkti du naujus elektrinius autobusus, o ateityje ‒ išplėsti jų parką. 2018–2030 m. planuose ši savivaldybė išsikėlė tikslą įsigyti 17 naujų autobusų – 9 elektrinius ir 8 dyzelinius. Utenos rajono savivaldybė yra numačiusi įsigyti 9 elektrinius autobusus. Tačiau kartu turėtų atsirasti ir 19 naujų dyzelinių autobusų.
Akivaizdu, kad dalis savivaldybių per ateinančius 12 metų ketina įsigyti vos po vieną ar keletą elektrinių autobusų, o pagrindą ir toliau sudarys įprastais degalais varomos keleivinės transporto priemonės. Kadangi mažesniuose Lietuvos miestuose dalies autobusų maršrutai driekiasi užmiesčio keliais, savivaldybės tvirtina negalinčios visiškai atsisakyti dyzelinių autobusų. Tuo metu Susisiekimo ministerija teisinasi, kad vežėjai renkasi pigiausiai eksploatuojamas viešojo transporto priemones, dažniausiai – dyzelinius autobusus.
Susisiekimo ministerijos atstovai pripažįsta, kad pagrindinė šiuo metu egzistuojanti problema – didelė elektrinių autobusų kaina ir per mažas jais įveikiamas atstumas. Tikriausiai galima pridurti, kad koja kojon žengia ir naujovių baimė.
Nuo lietuviškų iki kiniškų autobusų
Kol vežėjai delsia pirkti elektrinius autobusus, Lietuvos verslininkai turi užmojų juos gaminti. Klaipėdoje veikianti bendrovė „Vėjo projektai“ kuria elektrinį autobusą „Dancer“. Pirmasis modelis į gatves turėjo išriedėti dar praėjusių metų rudenį, tačiau verslininkai susiduria su sunkumais.
Lietuvos ir Vokietijos kapitalo bendrovės „Vėjo projektai“ kuriamas autobusas dėl unikalios iš lėktuvų pramonės pasiskolintos konstrukcijos yra gerokai lengvesnis nei kiti, be to, tikimasi jam pritaikyti unikalią baterijų įkrovimo sistemą. Tai leistų pasiekti, kad šio autobuso eksploatacijos išlaidos būtų mažesnės nei įprastų autobusų.
Gamintojų teigimu, vidutinės elektros sąnaudos eksploatuojant „Dancer“ autobusą 1 mln. kilometrų yra 550 tūkst. kWh (apie 60 tūkst. eurų). Palyginti su iškastiniu kuru varomu transportu, tai yra apie 10 kartų pigiau. Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad „Dancer“ kaina prasidės nuo 400 tūkst. eurų.
„Vėjo projektai“ dėmesį sutelkė ne į talpias baterijas, bet į būdą, kaip jas greitai įkrauti. Galinėje stotelėje „Dancer“ elektrinis autobusas būtų įkraunamas tiek, kad galėtų bent sykį įveikti visą maršrutą. Autonomiškai judanti sparčiojo įkrovimo stotelė per maždaug 5–6 min. autobusą turėtų įkrauti tiek, kad šis idealiomis sąlygomis nuvažiuotų iki 80 km. „Vėjo projektai“ pernai pasirašė sutartį su keleivius vežančia įmone Palangoje ir žada jau šiemet pristatyti jiems pirmąjį elektrinį autobusą. Jis turėtų kursuoti maršrutu Palanga–Klaipėda.
2013 m. į Londono gatves išriedėjo kinų bendrovės „BYD Auto“ pagaminti pirmieji elektriniai autobusai. Pernai vasarą Londonas įsigijo dar 30 šios bendrovės autobusų. Su vienu įkrovimu jie gali nuvažiuoti apie 250 km. To pakanka, kad kartą įkrautas elektrinis autobusas galėtų kursuoti mieste iki 5 valandų. „BYD Auto“ sukurti elektriniai autobusai jau kelerius metus važinėja ir JAV, Honkonge, Kolumbijoje, Čilėje, Ispanijoje, Danijoje bei Nyderlanduose.
Ši Kinijos bendrovė yra viena populiariausių pasaulyje, ją remia milijardierius Warrenas Buffettas. 2013 m. Los Andžele „BYD Auto“ atidarė gamyklą, o 2017 m. jos plotą padidino 450 tūkst. kv. m. Gamintojai įsitikinę, jog ši plėtra leis kasmet papildomai pagaminti 1500 elektrinių autobusų.
Elektriniai autobusai garsėja ne tik patikimumu, bet ir santykinai žema kaina – vienas toks autobusas kainuoja apie 400 tūkst. eurų. „BYD Auto“ yra laikoma rimta „Teslos“ konkurente. 2016 m. kinų bendrovė pardavė beveik 116 tūkst. elektrinių transporto priemonių, o „Tesla“ – 76 tūkst. elektromobilių. Pernai „BYD Auto“ pardavimai šiek tiek smuktelėjo ir siekė beveik 90 tūkst. Pardavimų mažėjimą lėmė ir aršesnė konkurencija, kadangi vis daugiau gamintojų atkreipia dėmesį į elektrinius autobusus.
Pietų Korėjos automobilių gamintoja „Hyundai“ pernai pristatė elektrinį autobusą „Elec City“, kuris visiškai įkraunamas per kiek daugiau nei valandą ir su vienu įkrovimu gali įveikti didesnį nei 280 km atstumą.
Pasitelkia išmaniuosius sprendimus
Jeigu Lietuva planuotų elektrifikacijos perversmą, jai derėtų pirmiausia pasidairyti į Skandinaviją. Norvegija ilgą laiką galėjo vadintis elektromobilių šalimi, o dabar ji tampa ir žaliojo viešojo transporto etalonu. Iki 2019 m. vasaros šalies sostinė priglaus dar 70 naujų elektrinių autobusų. Kai šie autobusai išriedės į gatves, Oslo viešojo transporto sistema taps ekologiškiausia visoje Europoje.
Osle iki 2019 m. vasaros atsiras dar 70 naujų elektrinių autobusų.
Be to, Norvegijoje turėtų būti įdiegta išmanioji įkrovimo sistema, kuri analizuoja tokius duomenis kaip autobusų įkrovimo lygis grįžus iš maršruto, atvykimo bei išvykimo laikai, maršruto trukmė ir pan. Remdamasi šių duomenų analize, išmanioji įkrovimo sistema apskaičiuoja optimalų įkrovimo, reikalingo dar kartą įveikti maršrutui, laiką, taip pat atitinkamai paskirsto energijos tiekimą pagal kiekvieno autobuso įkrovimo poreikį.
Naujieji elektriniai autobusai kartu su įkrovimo infrastruktūra ir reikalinga elektros energija per dešimtmetį Oslui atsieis apie 57 mln. eurų. Bet miesto valdžia apskaičiavo, kad investuoti verta, nes mažesnės eksploatavimo išlaidos ir degalų sąnaudos turėtų atsipirkti per naudojimo laikotarpį. Sunkiau pinigais įvertinama nauda – ir švaresnis oras.
Be sustojimo – 1772 km
Gamintojų nuotr.
Kalifornijoje (JAV) įsikūrusi kompanija „Proterra“ pagamino 12 m ilgio elektrinį autobusą, kuris 2017 m. pateko į „Guinnesso“ rekordų knygą. Šiuo elektriniu autobusu su vienu įkrovimu buvo įveiktas 1772 km atstumas. Tiesa, rezultatas pasiektas trasoje idealiomis bandymų sąlygomis, be jokių sustojimų ir keleivių. Nepaisant to, šis pasiekimas teikia daug vilčių, kad jau netrukus vieną kartą įkrauti elektriniai autobusai galės kursuoti po miestą visą dieną. „Proterra“ gaminys kainuoja daugiau nei 600 tūkst. eurų.
