Pigiomis prekėmis garsėjantys Vokietijos prekybininkai supurtys seniai pasidalytą Lietuvos rinką
Vokietijos mažmeninės prekybos milžinas „Lidl“ žengia į Lietuvą. Tai išduoda įvairiuose šalies miestuose kylantys prekybos centrai, paskelbta darbuotojų atranka, nervingi konkurentų veiksmai ir Druskininkų mero Ričardo Malinausko išsišokimas, kai šis pareiškė, kad tvartams kurorto centre vietos nebus.
Vasario viduryje didžiausias Baltijos šalių prekybos tinklas „Maxima“ paskelbė kainų karą, kuris statistiniam klientui per metus esą padėtų sutaupyti 400 eurų. Kainų karai – vienas banalesnių viešųjų ryšių triukų. Konkurentai Vakaruose bando diegti ekologijos standartus ir finansinėmis paskatomis gerina kasininkams nuotaiką, o Lietuvos prekybininkai vis dar gundo pirkėjus nuolaidomis. Analogišką akciją prieš penkerius metus surengė prekybos tinklas „Iki“. Tuomet irgi buvo girdėti „Lidl“ žingsniai, bet vokiečiai laikinai atsitraukė.
„Lidl“ veiklos pradžios Lietuvoje data kruopščiai saugoma. Tai kelia intrigą vien dėl to, kad 63,5 mlrd. eurų siekianti prekybos tinklo apyvarta beveik prilygsta visos mūsų šalies bendrajam vidaus produktui. Tokios žengimo į rinką strategijos Vokietijos prekybos tinklas laikosi ne tik Lietuvoje. Klausiamos antraštės švyti JAV, Rusijos ir Australijos naujienų portaluose. Data lyg ir žinoma, tačiau vis atidėliojama. „Slaptumas – viena pagrindinių „Lidl“ sėkmės priežasčių. Tyliai ateidami į rinkas vokiečiai užmigdo konkurentus, tačiau patraukia vartotojų dėmesį“, – „Reuters“ pasakojo „Planet Retail“ analitikas Matthias Queckas.
„Lidl“ plėtra Baltijos šalyse yra paskutinis ES užkariavimo etapas – tik Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nebuvo šio žemų kainų prekybos tinklo.
Apie vokiečių milžino keliamą pavojų išsiduoda patys konkurentai. Sunkmečiai privertė išmokti, kad svarbiausia – kasdienių prekių kaina, o ne apsipirkimo teikiamas malonumas ar įvaizdis. Šią pamoką išmoko ir Vakarų Europos prekybininkai. Dar 2008 m. apsipirkti „Lidl“ vengė net vidutines pajamas gaunantis britas. Dabar dėl klientų priversti kovoti Jungtinės Karalystės senbuviai „Tesco“, „Asda“ ir „Sainsbury’s“. Analogiška padėtis Ispanijoje, Prancūzijoje, Belgijoje ir Čekijos Respublikoje.
Jokios prabangos
Kas tas „Lidl“? Bendrovė vengia viešinti finansines ataskaitas, yra ištikima vokiškam verslo modeliui, valdoma šeimos. Vokišku asketizmu dvelkia parduotuvių asortimentas ir prekių išdėliojimo tvarka. Jokių įmantrybių – kartais prekės klientams pateikiamos tiesiog ant medinių padėklų, pardavėjos atlieka ir valytojų darbą. Neretai vengiama greitai gendančių mėsos ir pieno produktų.
Tik vienas „Lidl“ plėtros etapas patyrė nesėkmę. Tai nutiko Norvegijoje. Šį pavyzdį pabrėžia ir mūsų mažmenininkai. Puse lūpų kalbama, kad Lietuvoje „Lidl“ vienu metu gali atidaryti 20–30 parduotuvių. Tai prilygtų visam ilgiau nei dešimtmetį kurtam „Express Market“ prekybos tinklui.
