Vyriausybės vadovo Sauliaus Skvernelio teigimu teigimu, didelius verslo projektus stabdančius sprendimus reikia skelbti tik tuomet, kai situacija gerai išnagrinėta.

Ministras pirmininkas taip komenatavo Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sprendimą nutraukti valstybės sklypo, kuriame griaunamas buvęs „Žalgirio“ stadionas, nuomos sutartį su verslininko Arvydo Avulio valdoma įmone „Hanner“. Vyriausybės vadovo teigimu, tokius sprendimus reikia skelbti tik tuomet, kai situacija gerai išnagrinėta. „Nestabilumas yra iššūkis. Ir pavyzdys, kurį dabar turime – Nacionalinės žemės tarnybos sprendimus, susijusius su investicijomis Vilniaus mieste, konkrečiam objekte, tikrai neprideda stabilumo. Aš galiu būti pasiryžęs galvoti apie ilgalaikes investicijas, vieną dieną paaiškės, kad gali būti sprendimas pakeistas pagal vieno žmogaus prašymą, intereso kažkokio tai gynimą“,– trečiadienį sakė S. Skvernelis.

Vieną dieną paaiškės, kad gali būti sprendimas pakeistas pagal vieno žmogaus prašymą, intereso kažkokio tai gynimą.

Pasak jo, NŽT turėtų skelbti sprendimus, išnagrinėjusi situaciją ir nustačiusi, kas kaltas dėl įstatymo pažeidimų, o ne paskelbti sprendimą ir vėliau teigti, jog jį dar galima keisti. „Mes matome viršūnę čia, bet nematome ir visuomenė nemato, potencialus investuotojas nemato, kas yra apačioje. Sprendimai, kurie priimami, kad ir laikantis įstatymo raidės, visą laiką reikia galvoti, kokios bus pasekmės ir tokius sprendimus viešinti kaip galutinius, o ne dabar – mes įspėjome, mes svarstysime, jei pateiksite argumentus, tai gal bus kitaip. Procesai turėjo būti atlikti iki priimtas sprendimas, taip, tai tai esminis įstatymo pažeidimas, bet kas tai padarė, dėl ko buvo pradėtas toks investicinis projektas, kuris žlunga“,– teigė premjeras.

Kaltos teisinės spragos?

NŽT vadovas Danielius Kuprys antradienį pripažino, kad prokurorų nustatytus pažeidimus galėjo lemti teisinės spragos, ir „Hanner“ įmonei „Promola“ pateikus jos teisumą įrodančius dokumentus, valstybinės žemės nuomos sutartis galbūt nebus nutraukta. Vilniaus meras Remigijus Šimašius vasario viduryje apkaltino NŽT sostinėje stabdant žemės grąžinimo ir sklypų formavimo procesus bei pasiūlė premjerui S. Skverneliui imtis tarnybos pertvarkos. Antradienį LRT laidoje „Dėmesio centre“ sostinės meras teigė, kad NŽT yra „korupcijos priedangos lizdas ir didžiausias stabdis plėtotis bet kuriam miestui“. Prokurorų teigimu, sklypai buvo išnuomoti ne aukcione, todėl valstybinė žemė gali būti naudojama tik stadiono veiklai. BNS žiniomis, į prokurorus kreipėsi Almas Rupšlaukis, kuris savo „LinkedIn“ profilyje prisistato kaip projektų vadovas, rinkodaros, personalo ir apskaitos specialistas, agentūros „Žinovai LT“ vykdomasis partneris, Lietuvos marketingo asociacijos narys, taip pat dėsto Vilniaus dailės akademijoje. Kreipimesi į Valstybinę teritorijų ir planavimo inspekciją, kurio kopiją matė BNS, A. Rupšlaukis teigia, kad Vilniaus savivaldybės veiksmai ir NŽT aplaidumas sudarė galimybes bendrovei „Hanner“ pelnytis valstybės sąskaita, bendrovė įgijo neteisėtą pranašumą nekilnojamojo turto rinkoje, kuris grindžiamas faktiškai neatlygintinai suteiktais valstybinės žemės sklypais. Su pačiu A. Rupšlaukiu BNS susisiekti nepavyko.

200 mln. eurų investicijos

Žemės ūkio ministerija anksčiau skelbė NŽT pertvarką pradedanti jau vasarį. Žemės ūkio viceministro Artūro Bogdanovo teigimu, planuojama sumažinti centrinio padalinio ir Vilniaus skyriaus darbuotojų skaičių, peržiūrėti jo funkcijas. Vykdydama Vilniaus apygardos prokuratūros nurodymą, NŽT pirmadienį paskelbė apie ketinimus nutraukti 6 ha sklypo nuomos sutartį su „Hanner“, kuri čia stato 20 mln. eurų vertės keturių žvaigždučių „Marriott“ viešbutį bei planuoja pradėti verslo centro statybą. Be to, NŽT ketina nutraukti ir kitą, šalia stadiono esančio 2 ha sklypo, kuriame statomi daugiabučiai, nuomos sutartį. Visos investicijos į 8 hektarų teritoriją turėjo siekti apie 200 mln. eurų. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.