FotobankasMiškais ir žaluma garsėjantis Alytaus regionas potencialo pereiti prie žiedinės ekonomikos nestokoja. Pagreitį padėtų įgauti kitoks požiūris į ūkio organizavimą.
Alytaus regionas iš kitų labiausiai išsiskiria itin gerais atliekų tvarkymo rodikliais. Pakuočių tvarkymo organizacijos duomenimis, 2018 m. Alytaus, Lazdijų, Varėnos rajonų, Alytaus miesto ir Druskininkų savivaldybėse vienas žmogus surūšiavo daugiau kaip 30 kg pakuočių atliekų. Tai yra daugiau kaip 50 proc. viso pakuočių atliekų kiekio, tenkančio gyventojui per metus. Regione nuolat mažėja mišrių atliekų srautas, didelė dalis jų perdirbama ir į sąvartynus patenka tik kiek daugiau nei ketvirtadalis, veikia virtuvės atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema. Už tai atsakingas Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (ARATC) buvo pirmasis, šalyje pasiruošęs ir pradėjęs atskirai surinkti maisto atliekas iš gyventojų. 2018 m. tai imta daryti Druskininkuose, netrukus ir kitose regiono savivaldybėse.
ARATC savo didelių gabaritų ir kitų atliekų surinkimo aikštelėse įrengė mainų punktus, kuriuose vieni žmonės palieka jiems nebereikalingus daiktus, o kiti gali juos pasiimti. Tokia mainų principu veikianti paslauga leidžia sumažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį. Regione sėkmingai veikia vandenvalos bendrovė „Traidenis“, stiklo ir plastiko perdirbimo, metalo apdirbimo įmonės.
Tačiau IQ kalbinti pašnekovai sutinka, kad atliekų tvarkymas – ne vienintelis žiedinės ekonomikos sektorius. VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovo Domanto Tracevičiaus teigimu, žiedinės ekonomikos principus apibrėžia trys esminiai elementai: daiktai, žaliavos nuolat juda žiedu, tai yra gali būti perdirbami ir panaudojami iš naujo, yra kokybiški ir ilgai išsilaikantys, taip pat yra naudojami intensyviai, pavyzdžiui, jie nuomojami ar perduodami kitiems. Siekiant šiuos principus užtikrinti, gamyba turėtų būti orientuota į atsinaujinančių išteklių ir žaliavų panaudojimą. Tai įmanoma beveik visuose sektoriuose: energetikoje, transporte, pramoninėje gamyboje, žemės ūkyje.
