FotobankasVyriausybė ketinama teikti finansinę paramą nuo koronaviruso nukentėjusiems žemės ūkio produkcijos tiekėjams, žemdirbiams ir perdirbėjams. Pastariesiems numatyta skirti 160 mln. eurų, tačiau jie turės įsipareigoti išlaikyti pernykštes žaliavų supirkimo kainas.
Ūkininkai kompensacijų dėl žaliavų kainų smukimo gali tikėtis už balandį ir gegužę, o maždaug nuo birželio parama pasieks perdirbėjus, trečiadienį parlamentiniame Kaimo reikalų komitete pranešė Žemės ūkio ministerijos atstovas Karolis Anužis.
„Perdirbimo pramonei nuo birželio pradžios skiriant paramą, už balandį ir gegužę bus tikslinės dotacijos dėl prarastų pajamų gamintojams“, – aiškino ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos grupei vadovaujantis K. Anužis.
Pasak jo, dėl paramos galės kreiptis perdirbėjai, kurių pardavimai nuo koronaviruso epidemijos pradžios sumažės bent 10 procentų. Pieno sektoriuje perdirbėjams numatyta 120 mln. eurų, paukštienos – 11 mln. eurų, kiaušinių – 9 mln. eurų, jautienos sektoriui – 20 mln. eurų.
„Dar Vyriausybė apsispręs, ar tai bus galutinė suma. Tai dar nėra Vyriausybės patvirtinta suma, tai mūsų apskaičiuotas ir perduotas Finansų ministerijai lėšų poreikis“, – teigė K. Anužis.
Tris didžiąsias šalies pieno perdirbimo bendroves – „Pieno žvaigždes“, Vilkyškių pieninę ir „Rokiškio sūrį“ – vienijančios asociacijos Pieno centras vadovas Egidijus Simonis kartoja, kad jiems valstybės paramos nereikia. „Perdirbimo sektoriui paramos nereikia, mums jos neduokite, duokite iškart žemdirbiams“, – per posėdį teigė E. Simonis.
Jis pareiškė, kad valdžios siekis skirti paramą perdirbėjams yra „nesuprantamas“. „Nesuprantamas noras brukti perdirbėjams tą paramą. Matome arba politines ambicijas, arba laukiami kažkokie dividendai, arba ta parama taikoma kažkokioms neefektyviai dirbančioms įmonėms norint jas gelbėti“, – kalbėjo E. Simonis.
Pieno perdirbėjų atstovas pareiškė, kad dalis valstybės paramos aptrupės, kai ji ūkininkams bus skirstoma per tarpininkus, kurie pasiims savo dalį. E. Simonis skaičiavo, kad latvių pieno perdirbimo sektoriui skirta gerokai mažiau, tik 12,5 mln. eurų parama.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis mano, kad kratydamiesi valstybės paramos pieno perdirbėjai nenori parodyti savo realios finansinės situacijos. „Nenorite parodyti savo praradimų. Arba jų nėra. Jeigu jums duoda, o jus sakote, kad nereikia, reiškia gaunate pajams dukart – per eksportą ir per paramas“, – teigė J. Sviderskis.
Pasak Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vadovo Dariaus Gudačiausko, ministerijos suskaičiuota lėšų suma iki metų pabaigos „yra tinkama“, kol „susinormalizuos rinkos“.
Tuo tarpu Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis prognozavo, kad 11 mln. eurų iki metų pabaigos gali neužtekti. Jo teigimu, dabar sandėliuose jau yra susikaupę 5 tūkst. tonų paukštienos.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
