FotobankasLietuvos žvalgyba antradienį įspėjo, kad suskystintųjų gamtinių dujų importas iš Rusijos per Klaipėdos uostą kelia riziką šalies energetinei nepriklausomybei.
Valstybės saugumo departamentas ir karinė žvalgyba tradiciniame grėsmių vertinime nurodė, kad per Klaipėdą dujas gabenanti bendrovė Rusijos „Novatek“ glaudžiai susijusi su Kremliumi, o jos galutinis tikslas – įsitvirtinti Baltijos šalių rinkoje.
„Didžiausią riziką Lietuvos energetinei nepriklausomybei kelia Rusijos siekis išlaikyti energetinį dominavimą Baltijos šalių rinkose“, – teigiama ataskaitoje.
„Nuo 2019 metų pradžios į Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) rinką bando įsilieti Rusijos bendrovė „Novatek“, kartu su „Gazprombank“ pradėjusi eksploatuoti Vysocko gamtinių dujų skystinimo terminalą“, – rašoma dokumente.
Anot žvalgybos tarnybų, prioritetinė bendrovės veiklos kryptis – SGD tiekimas Baltijos šalims per Klaipėdos terminalą mažiausia rinkos kaina.
„Mažą kainą „Novatek“ galėjo pasiūlyti tik dėl Rusijos valdžios, turinčios tikslą užimti vis didesnę SGD rinkos dalį, SGD eksportui sudarytų sąlygų. Todėl „Novatek“ yra suinteresuota pasiekti šį strateginį tikslą – didinant prekybos per Klaipėdą apimtį ilgalaikėje perspektyvoje įsitvirtinti Baltijos šalių SGD rinkoje“, – teigiama ataskaitoje.
Žvalgybos teigimu, nors „Novatek“ prisistato esanti privati, viena skaidriausiai Rusijoje veikiančių įmonių, „neabejotina, kad jos strategija ir veiklos tikslai derinami su Rusijos aukščiausios valdžios atstovais“.
Dokumente rašoma, kad vienas „Novatek“ akcininkų – Rusijos oligarchas Genadijus Timčenka. Jam JAV iždo departamentas taiko sankcijas, o jis pats, kaip rašoma ataskaitoje, priklauso prezidentui Vladimirui Putinui artimų asmenų ratui, be to, dalį „Novatek“ akcijų valdo Rusijos valstybės kontroliuojamas koncernas „Gazprom“.
Dujų terminalą valdančios „Klaipėdos naftos“ duomenimis, pernai šios bendrovės rinkos dalis sudarė 13 proc. importuoto dujų kiekio.
SGD terminalas Klaipėdoje įrengtas 2014 metais, siekiant nutraukti Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ monopolį tiekiant dujas į Baltijos šalis.
Kaip nurodoma žvalgybos ataskaitoje, pozicijas Lietuvos rinkoje praradęs „Gazprom“ turėjo prisitaikyti prie naujų sąlygų: siūlyti dujas palankesnėmis sąlygomis, vengti manipuliacijų kaina, sudaryti lankstesnius sandorius ir ieškoti kitų būdų išlaikyti įtaką.
Žvalgybos teigimu, pernai „Gazprom“ vengė daryti tiesioginę įtaką ar imtis agresyvių priemonių, tačiau stiprino veiklą per lojalius tarpininkus – ryšių „Gazprom“ turinčius verslininkus, dalyvaujančius „Gazprom“ dujų prekybos schemose per Lietuvoje ir užsienyje registruotas bendroves.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
