Bendruomenės valiutos jau keletą dešimtmečių gyvuoja visame pasaulyje – nuo Mombasos lūšnynų iki pietų Londono rajono. Giedrė Steikūnaitė domisi, kuo vietos pinigai pranašesni už nacionalinius.
Brikstonas – pietų Londono rajonas, kurį namais vadina daugiau nei šimto tautybių atstovai, – seniai garsėja dinamiškumu, avangardiniu charakteriu, revoliucinėmis idėjomis. Galbūt todėl būtent čia gimė pirmoji Britų salose urbanistinės bendruomenės valiuta – Brikstono svaras (Brixton pound, B£), kurio santykis su britų svaru sterlingų – 1 : 1.
Adresu 77 Atlantic Road, pašto kodas SW9 8PU, Londone veikia kavinė, kurioje kainos nenustatytos: už karštuosius gėrimus, salotas ar sumuštinius sumoki tiek, kiek manai esant verta. Mieste, kuriame puodelis kapučino paprastai atsieina apie tris svarus sterlingų, tau suteikiama laisvė pačiam įkainoti savo kavą. Prie kompiuterių palinkę trisdešimtmečiai čia, kaip ir kitose Londono užeigose, tvarko reikalus ir žmonėjasi. Skirtumas toks, kad jų sumuštiniai pagaminti iš rajone surinktų maisto produktų atliekų arba prekybos vietose atsiradusio pertekliaus (Didžiojoje Britanijoje išmetama maždaug trečdalis viso nuperkamo maisto). Čia – „Brikstono svaro kavinė“ (Brixton Pound Cafe), įkurta kaip pagalbinė to paties pavadinimo bendruomenės valiutos dalis. Jos darbuotojai, kaip ir idėjos iniciatoriai, dalį algos gauna Brikstono svarais.
Bendruomenės valiutos yra tam tikroje geografiškai apibrėžtoje žmonių grupėje priimtas atsiskaitymo būdas už darbą, paslaugas ar prekes. Jos veikia paraleliai su oficialia šalies valiuta ir šios nepakeičia. Savanoriškai naudojamos bendruomenės valiutos kuriamos siekiant išspręsti specifines rajono ar bendruomenės problemas, tokias kaip parama nepriklausomoms vietos parduotuvėms, aplinkosauga, kokybiškesnė senolių priežiūra.
