Zulų tautos mergaičių nekaltybę šlovinantis festivalis Andriui Slavuckiui kėlė prieštaringus jausmus, tad galiausiai jis leidosi į kelionę, kad viską pamatytų savo akimis
Kelios dešimtys tūkstančių pusnuogių merginų kiekvienais metais atvyksta į zulų tautos karaliaus rezidenciją nusilenkti savo valdovui Goodwillui Zwelethini kaBhekuzulu, vienam įtakingiausių Pietų Afrikos Respublikos (PAR) žmonių. 1968-aisiais į sostą atsisėdęs Zwelethini jau daugiau nei 20 metų yra populiaraus, tačiau ir kritikos sulaukiančio renginio šeimininkas.
Pasakojimai apie festivalį man atrodė lyg nevykusio filmo siužetas, bet tik paskatino pasidomėti šia afrikiečių tautos tradicija. Perskaičiau tiek šalininkų, tiek kritikų argumentus ir galiausiai apsisprendžiau viską pamatyti pats.
Ankstų rugsėjo šeštadienio rytą iš tarptautinį oro uostą turinčio milijoninio kosmopolitiško Durbano, didžiausio Kvazulu Natalio provincijos miesto, europinio lygio greitkeliu pajudu į šiaurę. Kelias iki karaliaus Zwelethini rezidencijos veda per pačią zulų genties valdų širdį. Akys ilsisi stebėdamos vėjo šiurenamas cukranendres, kuriomis užsėtos iki horizonto besidriekiančios kalvos. Kartkartėmis dešinėje tarp jų atsiveria drumzlinas Indijos vandenynas. Pro atvirą langą užuodžiu tolumoje degančių cukranendrių skleidžiamą saldų dūmų kvapą. Tačiau ramiai mėgautis gamtos peizažais sutrukdo kasdienės šios šalies realijos. Už kelių kilometrų privažiuoju pirmos kraupios avarijos vietą. Iš sumaitoto automobilio ropščiasi neatidus vairuotojas, jam į pagalbą jau skuba susirūpinę kiti vairuotojai. Šiame kelyje tokie vaizdai itin dažni.
