Asmeninis archyvasMetų sandūroje daugelis slidinėjimo mėgėjų skundėsi, kad jų pamėgtose Alpėse ir Tatruose nėra sniego. IQ biuro Briuselyje vadovas Evaldas Labanauskas sausį lankėsi ten, kur nebūna žiemos be sniego – 200 km nuo poliarinio rato esančioje Kirunoje.
Kiruna – šiauriausias Švedijos miestas, įkurtas 1900 m. kaip šachtininkų miestelis, atradus geležies rūdos klodus ir nutiesus geležinkelį jai vežti. Ir dabar galima Kiruną pasiekti traukiniu, bet kelionė užtruks daugiau nei 12 valandų. Dar ilgiau truks automobiliu, nes nuo Švedijos sostinės Stokholmo iki Kirunos – net 1,2 tūkst. km. Todėl greičiausias būdas – lėktuvu.
Bet ko ten keliauti? Viena priežasčių – slidinėjimas. Kirunoje galima slidinėti ant natūralaus sniego nuo vėlyvo rudens iki vasaros. Kitas pranašumas – jokių eilių prie keltuvų ar grūsties slidinėjimo trasose. Kirunos savivaldybės plotas – kaip Slovėnijos, gyventojų – tik apie 23 tūkst. ir kiekvienam tenka apie vieną kvadratinį kilometrą. Taigi jokių žmonių minių, net atvirkščiai – poliarinė vienatvė su įspūdinga ir atšiauria gamta: užšalę ežerai ir upės, per juos keliaujančios elnių bandos, sustingusiomis sniego kepurėmis pasipuošusios išbalusios eglės.
„Čia laukia puikios sąlygos su natūraliu sniegu, nesvarbu, kokį slidinėjimo stilių mėgstate. Jei norite, galite pakilti kelis šimtus metrų virš jūros lygio į kalno viršūnę, kur galėsite apžvelgti nuostabų kalnų kraštovaizdį ir pasijusti, tarsi būtumėte pasaulio viršūnėje“, – reklamuoja savo miestą kiruniečiai.
