Goa žiemas leidžianti Deimantė Dokšaitė dabar tik šypsosi prisimindama perspėjimus šią mažąją valstiją aplenkti iš tolo.
Kai pirmą kartą skridau į Indiją aplankyti Delyje tuomet studijavusio brolio, žvalgiausi ir vietos kur nors prie jūros. Lietuvoje tuomet buvo lapkritis, jau trūko saulės, o ir broliui reikėjo duoti kelias dienas pailsėti nuo manęs ir kartu viešėjusios mamos. Draugės bičiulis indas patarė šiukštu neskristi į Goa, mat ten tik narkotikai ir besaikės girtuoklystės, netinkama vieta padoriai jaunai moteriai ir dar su mama. Geriau tegul renkasi kiek piečiau esančią Keralą, skalaujamą tos pačios Arabijos jūros. Alkoholis, tiesa, Goa pats pigiausias Indijoje – toks tas portugalų palikimas. Tačiau manyti, kad Goa vyksta tik vakarėliai, labai neteisinga, nors jų čia netrūksta įvairiausių. Kaip supratote, draugės bičiulio indo patarimo nepaklausiau (tiesiog bilietai iš Delio į Goa buvo pigesni nei į Keralą) ir nuo 2010-ųjų lapkričio Goa yra tapusi mano žiemos rezidencija.
Mažiausia iš visų Indijos valstijų iki pat 1961 m., kai Indijos karinės pajėgos įsiveržė į Goa, buvo Portugalijos kolonija, o tuomečiai jos gyventojai važiuodami į Mumbajų (anuomet Bombėjų) turėdavo keliauti su pasu, nes gi kita valstybė. Portugalų kolonijinis palikimas ypač patrauklus patiems indams, besilankantiems iš kitų valstijų, bet malonus ir užsieniečių akiai, ausiai ir skrandžiui.
Kaip ir nuo bet kurių kolonizatorių, Goa gyventojai kentėjo nuo portugalų, tačiau dabar visa tai praeitis ir galima tik susipažinti su kolonijinių pėdsakų turinčia architektūra, vietos kalba, kulinarija ir gyventojų įpročiais. Senos portugalų laikus menančios vilos dabar medžiojamos turtuolių iš Delio, pigus vietos Porto vynas gurkšnojamas britų turistų, tų pačių taip mėgstamas aštrus troškinys vindalu (vindaloo) – gerokai modifikuota portugališkojo mėsos vyne su česnakais versija. O žodis „pão“, portugališkai reiškiantis tiesiog „duona“, iki šiol Goa tariamas kasdien bent po du kartus. Anksti rytą ir pavakarę bet kuriame valstijos mieste ar miestelyje išgirsite pypsėjimą – dviratį minantis pão pardavėjas praneša, kad jau galite išbėgti į gatvę ir prie savo kiemo vartelių iš jo nusipirkti skatikus kainuojančių šviežių bandučių. Populiariausios – pão, paprastos apvalios bandelės, bet pardavėjas prie dviračio galo pritvirtintame krepšyje turi ir kitokių – plokščių poi (poee) arba drugelius primenančių ir net tokių kaip mūsiškės „baronkos“ su skyle.
