Evaldas LabanauskasKas sieja Radviliškio rajone esantį Diktariškių kaimą, Belgijos nepriklausomybę ir siaubo istorijas, pasakotas Prancūzijos imperatoriaus Napoleono III sutuoktinės salone, aiškinasi IQ biuro Briuselyje vadovas Evaldas Labanauskas
„Man buvo labai įdomu skaityti apie turtingą Lietuvos, kadaise buvusios didžiausios Europos valstybės, besidriekusios nuo Baltijos iki Juodosios jūros, istoriją. Istorija ne visada buvo jums maloninga, tačiau ji parodė neįtikėtiną jūsų šalies atsparumą, neturintį analogų Europoje. Nors daug šimtmečių Lietuvai teko kęsti kaimynių kišimąsi, jūs ir toliau be baimės ir vadovaudamiesi įsitikinimais kovojote už savo nepriklausomybę ir išlikimą“, – per iškilmingą vakarienę Valdovų rūmuose spalio pabaigoje kalbėjo Belgijos karalius Pilypas. Tiesa, jis nepaminėjo, kad lietuviai kovojo ne tik už savo, bet ir už Belgijos nepriklausomybę. Tačiau tai nieko nuostabaus.
Įėjus į Briuselyje esantį Karališkąjį karinių pajėgų ir karo istorijos muziejų pirmoji salė skirta Napoleono karams, nes būtent čia, Belgijoje, Vaterlo mūšyje, jie buvo baigti. Kita salė prasideda kovos už Belgijos nepriklausomybę laikotarpiu, o kairėje – nedidelė ekspozicija: „Belgai-lenkai: lenkų karininkai Belgijos armijoje“.
„1830 m. Rusijos caras Nikolajus I įsakė lenkų pajėgoms iš Lenkijos Karalystės žygiuoti į Briuselį ir numalšinti belgų sukilimą. Lenkai atsisakė vykdyti šį įsakymą, kovoti prieš laisvę ir patys sukilo – pradėjo kovą su rusų kariais, kurie turėjo žygiuoti į Belgiją. Sukilimą numalšinus lenkų karininkai emigravo ir prisijungė prie jaunos Belgijos armijos“, – rašoma stende, kuriame taip pat matyti Belgijos liūtas ir Lenkijos erelis, išvardyta per 50 karininkų, nuo 1830 m. ir vėliau prisijungusių prie Belgijos armijos, pavardžių.
