ShutterstockMailu Su slėnis driekiasi šalia vienos didžiausių pasaulyje branduolinių atliekų saugyklų, kuri kelia pavojų Vidurinės Azijos šalių aruodui. Yanas Matusevichius aiškinosi, ar ši grėsmė reali?
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Šiltą apniukusią balandžio pabaigos dieną 72-ejų Toktobekas Berdibekovas smailia balta barzda sėdėdamas ant tapčano (lauko lovos) iš dubenėlio gurkšnojo žaliąją arbatą ir dairėsi į šimtus obelų bei vyšnių, žydinčių jo sode. Kieme žaidė keturi jauniausi anūkai. Šeimininkas išdidžiai parodė į vištidę, žuvų tvenkinį ir raudonų plytų namą, kurį neseniai pastatė savo jauniausiam sūnui, – visa tai jis uždirbo prekiaudamas savo darbo vaisiais (pačia tiesiogiškiausia prasme). „Tai rojus“, – patikino žemdirbys.
Šis T. Berdibekovo rojus yra Kirgizijoje, Mailu Su slėnyje – vešlioje žalumos juostoje, nusidriekusioje palei upę tarp raudonai rausvų uolų. Tačiau prie pat šių dosnių sodų prasideda 500 m pločio saugos perimetras, juosiantis vieną pavojingiausių urano atliekų saugyklų buvusioje Sovietų Sąjungoje. Netoli esantis Mailu Su miestelis kadaise buvo urano gavybos ir perdirbimo centras, kuriame buvo malama urano rūda ir išgaunami šios medžiagos milteliai. 1968 m. uždarius kasyklas, pilkos smėlį primenančios radioaktyviosios liekanos buvo suverstos į 23 po visą slėnį išsibarsčiusius nuo vandens šaltinių atitvertus atliekų baseinus ir užkastos.
