Somalilandui siekiant pripažinimo, iššūkį valdžiai meta rytinėje šalies dalyje vykstantis sukilimas. Liamas Tayloras susitiko su nepriklausomybės šalininkais ir priešininkais.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Somalilande Nacionalinę dieną lydi džiaugsmas, iškilmės ir karinės mašinos. Gegužės 18-ąją sostinėje Hargeisoje prezidentas ir kiti aukšti asmenys iš tribūnos stebėjo kasmetį paradą, o policija bandė sulaikyti džiūgaujančią minią. Pro šalį žygiavo akrobatai, ugnies rijikai, dviratininkai ir futbolininkai, narve ratus suko suglumęs liūtas, apsiaustas raudona, balta ir žalia valstybine vėliava. Paskui pasirodė pakrančių apsauga ir kareiviai, ugniagesių ir policininkų automobiliai, o galiausiai šarvuoti sunkvežimiai – kiekvienas apginkluotas vis kraupesniais ginklais. Bendrai paėmus, tai buvo įspūdingas valstybės turto sąrašas.
Tiesa, Somalilandas kaip valstybė matyti tik iš vidaus. Ji savarankiškai tvarkosi nuo 1991 m., kai po kruvino pilietinio karo atsiskyrė nuo Somalio. Šalis negali pasigirti nepriekaištinga demokratija ar saugumu visuose regionuose, bet pagal šiuos kriterijus jai sekasi nepalyginti geriau nei sueižėjusiai valstybei, kurią ji paliko. Daugeliui iš 6 mln. gyventojų Somalilandas davė paragauti nabad iyo caano (somališkai – „taikos ir pieno“) skonio. Ji turi vyriausybę, rinkimus, kariuomenę, teismus, valiutą ir pasus. Tačiau žemėlapiuose jos sienos braižomos neužtikrinta punktyrine linija, o kartais ir visai nežymimos.
