Agnė Baltrūnaitė, ShutterstockBoloniją, ko gero, labiausiai išgarsino šio miesto vardu vadinamas mėsos ir pomidorų pastos padažas. Bet Bolonijos padažo čia nerasite. Vietos italai jį vadina al ragù. Pusę metų Italijoje praleidusi IQ apžvalgininkė Agnė Baltrūnaitė turėjo galimybę pajusti įvairių Bolonijos skonių.
Šiuo metu iš Lietuvos nuvykti į Italiją nėra sudėtinga. Oro linijų bendrovės siūlo tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Milaną, Bergamą, Veneciją, Romą ir Turiną. Iš Kauno taip pat įmanoma tiesiogiai pasiekti kelis Italijos miestus: Tirėnų jūros pakrantėje įsikūrusį Neapolį ir šalia Adrijos jūros esantį Barį.
Iš Lietuvos nusigauti į Boloniją sudėtingiau – Emilijos-Romanijos regiono sostinę galima pasiekti keliais būdais: skrendant iš Vilnius su persėdimu Danijos, Jungtinės Karalystės, Austrijos oro uostuose. Vis dėlto norintiems išvengti blaškymosi tarp oro uostų galima keliauti ir paprasčiau: iš Vilniaus skristi į Milaną, Bergamą ar Veneciją ir iki pat Bolonijos kelionę pratęsti traukiniu ar autobusu. Žinoma, derėtų nepamiršti, kad atvykus į Italiją galima susidurti su neplanuotais trikdžiais – traukiniai gali vėluoti ar išvis neatvykti.
Tačiau Italijos viešasis transportas neturėtų apkartinti viešnagės Bolonijoje. Iš tiesų Emilijos-Romanijos regionas, esantis Šiaurės Rytų Italijoje ir besiribojantis su Venetu bei Lombardija, yra garsus ne tik dėl turtingo kulinarinio paveldo, bet ir dėl regione vyravusios ir iki šiol nenuslopusios komunistinės ideologijos. Dar XX a. viduryje Emilijos Redžo mieste veikė vienas pagrindinių komunistinio judėjimų centrų. Todėl iki šiol Emilijos-Romanijos regionas dar vadinamas raudonuoju. Šiam įvaizdžiui neleidžia išblėsti ir per savaitę po kelis kartus vykstantys masiniai protestai dėl darbo sąlygų, elektros, dujų bei nuomos kainų. Dažniausiai viešų demonstracijų pagrindiniai dalyviai – jauni žmonės, studentai, kurių mieste apstu.
