Kopiantys, plaukiantys, bėgantys, nardantys – visi, savo pomėgius pakylėjantys iki sportinių aukštumų, tam paprastai turi vieną paaiškinimą – tai noras išsivalyti galvą. Džeraldas Kauneckas šiam tikslui šiemet pasirinko katamaraną ir dvi upes – Selvėjų JAV ir Uriką Sibire.
Kelionių kryptis JAV ir Rusijos vandenimis padiktavo ne vien minėtas motyvas. Su bendraminčių kompanija Dž. Kauneckas dar anksčiau nusprendė kiekviename žemyne paplaukti upe ir ten iškelti trispalvę. Jau prieš kelerius metus jų vėliava plevėsavo Rusijoje, Nepale, Peru, kitąmet planuojama ją iškelti kurioje nors Afrikos valstybėje. Šių metų gegužę trispalvė suplazdėjo šalia šniokščiančios Selvėjaus upės Aidaho valstijoje – taip padėta varnelė ties Amerika. „Trispalvės žygiai būna lengvesni, labiau pažintiniai. O sielos atgaivai renkuosi kitokias keliones su sudėtingesniais plaukimais. Todėl šią vasarą dar atsidūriau Sibire, plaukiau Uriko upe“, – paaiškina Dž. Kauneckas.
Nesudėtingas turėjęs būti žygis Selvėjumi lietuviams pateikė staigmeną. JAV yra kelios upės, kuriose sezono metu galima plaukti tik laimėjus leidimus nacionalinėje loterijoje. Selvėjus – viena jų. Jei loterijose sėkmė lydi mažiau, upeiviams laukti savo šanso tenka ir kelerius metus. Dešimties lietuvių ir vieno amerikiečio kompanija nusprendė plaukti dar iki sezono pradžios. Tokiu atveju jiems dalyvauti loterijoje nereikėjo. Tačiau gamtos sąlygos irgi tapo savotiška loterija.
Miškingos, vieniems „Žiedų valdovą“, o kitiems Sibiro taigą primenančios vietovės gegužės pradžioje vasariškais karščiais nedvelkė. Tik atvykę keliautojai sužinojo, kad sniego kalnuotose vietovėse tebėra daug, o upės vanduo – smarkiai pakilęs. Įprastai Selvėjumi plaukiama, kai vandens lygis siekia 3–5 pėdas (apie 0,9–1,5 metro). Susiruošus lietuvių kompanijai jis buvo pakilęs net iki 13 pėdų (beveik iki 4 metrų).
