KINIJA IR TAIVANAS

Tiksinti bomba: artimiausiu metu Kinija dar nedrįs pulti Taivano, tačiau tam jau ruošiasi

Nuo pat 1949-ųjų, kai Kinijos komunistų partija (KKP) laimėjo pilietinį karą prieš nacionalistinę Gomindano partiją, kuri buvo priversta pasitraukti į Taivaną, Pekinas siekia bet kokia kaina Taipėjų susigrąžinti į savo kontrolę. „Taivano sugrąžinimas Kinijai yra svarbi pokario tarptautinės tvarkos sudedamoji dalis“, – taip, pasak Kinijos žiniasklaidos, teigė šalies lyderis Xi Jinpingas JAV prezidentui Donaldui Trumpui per skambutį lapkričio pabaigoje.

ARTIMIEJI RYTAI

Karas ar taika Artimuosiuose Rytuose?

2026-ieji neužbaigs dešimtmečius trunkančių konfliktų Artimuosiuose Rytuose, bet regiono gyventojams galbūt bus leista bent truputį atsikvėpti

VENGRIJA

Svarbiausi Europos rinkimai: ar vengrai atsikratys valdžioje užsibuvusio V. Orbáno ir kuo jį pakeis?

Artėjant 2026-ųjų balandžiui, kai vengrai keliaus prie balsadėžių rinkti parlamento, arba Nacionalinės Asamblėjos, dalį jų turbūt aplankys déjá vu jausmas. 2022-aisiais rinkimuose daugelis ne tik Vengrijoje, bet ir Europoje tikėjosi pagaliau išvysiantys jei ne opozicijos pergalę, tai bent jau rimtą balsais išreikštą pasipriešinimą ilgamečio premjero V. Orbáno partijai „Fidesz“.

RINKIMAI JAV

Proga pasitaisyti: JAV vidurio kadencijos rinkimuose paaiškės, kiek amerikiečiai pavargo nuo D. Trumpo

2026 m. lapkričio 3-iąją vyksiančiuose vidurio kadencijos rinkimuose amerikiečiai gaus progą parodyti valdžiai, ar ši eina tinkama kryptimi.

IMIGRACIJA

Užtrenktos durys: imigracijos taisyklės ir toliau bus griežtinamos visame Vakarų pasaulyje

2025-ųjų Padėkos dienos sveikinimą socialiniame tinkle „Truth Social“ JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo litanija apie nekontroliuojamą imigraciją ir pažadėjo visiškai uždrausti imigraciją iš trečiojo pasaulio valstybių: „Tik atvirkštinė imigracija gali sutvarkyti šią situaciją.“

KLIMATO KAITA

Visu greičiu karštyn: kova su klimato kaita ir toliau nebus tokia efektyvi, kokios reikėtų

2025-aisiais suėjo dešimt metų nuo 2015 m. Paryžiuje 195 pasaulio valstybių pasirašyto klimato susitarimo, kuriuo įsipareigota mažinti klimato atšilimą ir išlaikyti jį žemesnį nei 2 laipsniai Celsijaus, palyginti su ikipramoniniu lygiu, o idealiu atveju – neleisti temperatūrai pakilti 1,5 laipsnio Celsijaus.

RINKIMAI LATVIJOJE

Latvijoje kyla prokremliškų populistų grėsmė: jai atremti reikės aktyvaus jaunimo balsų

Pradėkime nuo ironiškos prognozės, kad 2026 m. parlamento rinkimai Latvijoje turėtų pagerinti visus aktyvumo rekordus, kitaip latviai pasirodys apgailėtini dviveidžiai. Kodėl? Nes pasitikėjimas partijomis vienas žemiausių ES, o rinkėjai pagaliau galės balsuoti už partiją „Be partijų“. Ji žada laimėjusi paleisti Saeimą ir pakeisti rinkimų sistemą taip, kad bet kas galėtų kandidatuoti į pareigas „nesusitepęs partijomis“. Šio judėjimo, kuris triukšmingai įžengė į politinę areną tik spalio viduryje, lyderis yra populiarus teatro režisierius Alvis Hermanis, reguliariai rašantis internete apie neišvengiamą Latvijos žlugimą, jei šalis nebus išlaisvinta iš „parazitų biurokratų“ valdžios. Reikia pripažinti, kad aktyvistams trūksta biurokratinio punktualumo – jie praleido įstatymu nustatytą metų terminą naujai partijai įsteigti, kad galėtų dalyvauti rinkimuose, todėl, norėdami pateikti savo idėjas rinkėjams, turės perimti kokią nors esamą partiją. Kada ir kaip tai įvyks, dar neaišku.

KARAS UKRAINOJE

Rytų fronte nieko naujo: Ukrainoje nematyti nei paliaubų, nei tvaresnės taikos ženklų

2026 m. sausio 12-ąją išauš 1419-asis plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą rytas. Karo Ukrainoje trukmė aplenks Antrojo pasaulinio karo Rytų fronto, kuris Rusijoje vadinamas Didžiuoju tėvynės karu ir turi kone mistinę reikšmę tiek Kremliaus propagandos mašinai, tiek nemažai Rusijos visuomenės daliai. Kiekvienos šio karo dienos yra per daug Ukrainai, bet ar juo nepasprings ir Rusija? Ar 2026-aisiais bus pasiektas taikos susitarimas ar bent paliaubos?

EKONOMIKA

Pirkti, pirkti ir dar kartą pirkti: 2026-aisiais Lietuvos ekonomiką skatins vidaus vartojimas

Mokestiniai pokyčiai, JAV muitai, gyventojų sąskaitas papildysiantys antros pensijų pakopos pinigai, didžiulės gynybos išlaidos. Lietuvos ekonomikai tai bus papildomi veiksniai 2026 m., be tradiciniais tapusių tokių dirgiklių, kaip stagnacija svarbiausiose eksporto rinkose, lėčiau už atlyginimus augantis produktyvumas, karas Ukrainoje, žaliavų kainos.

VYRIAUSYBĖ

Kometa vardu Inga: ar 2026-aisiais I. Ruginienės staigi ir svaigi politinė karjera smigs žemyn?

Iki 2025-ųjų liepos nė vienas šio šimtmečio Lietuvos premjeras prieš savo valią nepaliko posto, kol toks likimas neištiko skandaluose įsipainiojusio socialdemokrato Gintauto Palucko, liepos 31 d. parašiusio atsistatydinimo pareiškimą. 2026-aisiais bus daug priežasčių šiai istorijai pasikartoti, tik I. Ruginienė taptų ne savo nuodėmių, o nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, pabarstytų jos nekompetencijos prieskoniais, auka.

PROGNOZĖS

Lietuva ir pasaulis 2026-aisiais

Svarbiausios tendencijos, įvykiai ir žmonės, kuriuos stebėsime naujaisiais metais

KOMENTARAS

Į 2026-uosius: atviros durys, pravertas langas

Stovint ant 2026-ųjų slenksčio verta prisiminti ne tik asmeninius, bet ir ryškiausius šalies ekonomikos įvykius – ypač tuos, kurių aidas lydės ir naujais metais. Tad – apie praeitį, kuri lems mūsų visų ateitį.

KOMENTARAS

Baltijos šalių perspektyvos 2026 metais: didžiausiu potencialu išsiskiria Lietuva

Baltijos šalys į 2026 metus žengia makroekonominio neapibrėžtumo sąlygomis, tačiau toliau demonstruoja atsparumą ir rodo laipsniško atsigavimo požymius. Didžiausiu potencialu visame regione išsiskiria Lietuva, o artėjant naujiems metams, kyla klausimas, kaip šį potencialą išlaikyti ir paversti tvariu augimu.