KARAS IR HUMANITARINĖ TEISĖ

Teisėtas gyvybės atėmimas karo metu

Neretai karas pristatomas kaip neišvengiama būtinybė siekiant apsaugoti valstybės suverenitetą, žmonių gyvybes, laisvę ar teritorinį vientisumą. Tačiau kartu karas reiškia masines žmonių, tarp jų ir civilių, mirtis, valstybės vidaus turto bei žmogiškųjų išteklių naikinimą, didelius finansinius nuostolius, masinę migraciją.

ADVOKATO IR KLIENTO TAPATINIMAS

Atsakomybė, teisių ir laisvių pusiausvyra, europiniai orientyrai

Ukrainos Aukščiausiajai Radai (parlamentui) nustačius atsakomybę už advokato tapatinimą su klientu, kai kuriose žiniasklaidos priemonėse ir socialiniuose tinkluose pasigirdo pareiškimų

ĮVADINIS ŽODIS

M. Kukaitis: esame labai laimingi linkėdami vieni kitiems Taikos

Brangūs Lietuvos advokatūros bendruomenės nariai, kolegos, žurnalo skaitytojai,

VISUOMENĖS NUOMONĖ APIE PAŽEISTŲ TEISIŲ GYNIMĄ

Pilietis prieš valstybę

Apginti savo, kaip paprasto žmogaus, teises prieš valstybę – praktiškai neįmanoma, mano apklausos dalyviai Gyventojų nuomone, Lietuvoje žmogaus teisės užtikrinamos, tačiau

TEISĖS Į TRADICIJAS IR PAPROČIŲ GYNIMAS

Penkių kartų pašnekesys

Kokia buvo advokato profesija skirtingais laikotarpiais? Kada buvo sunkiausia? Kokie santykiai tarp skirtingų kartų atstovų? Šiomis ir kitomis temomis diskutavo

VAIKO TEISIŲ APSAUGA

Kai du pykstasi: kas atstovauja vaiko teisėms šeimos teisės bylose?

Vaiko teisės – tai žmogaus teisės, išskiriamos kaip atskira šių teisių grupė dėl nepilnamečiams asmenims reikalingos ypatingos apsaugos, siekiant užtikrinti tinkamą jų augimo ir vystymosi poreikį. Dėl vaiko teisių užtikrinimo visų pirma atsakomybė tenka šeimai. Šeima – visuomenės ląstelė, atspindinti šalies kultūrą, tradicijas, mentalitetą. Tai asmenų, sukūrusių šeimą, sąjunga, glaudžiai susijusi socialiniais, teisiniais, ekonominiais ir emociniais ryšiais, perduodanti gerąsias savo patirtis vaikams arba negebanti to padaryti dėl skurdžių socialinių įgūdžių, išprusimo stokos, degeneracijos ar kitų tokį negebėjimą nulemiančių veiksnių.

GYNĖJO SAVIRAIŠKOS LAISVĖ TEISMINIAME PROCESE

Kai pagrindinis siekis – nutildyti gynėją teisminiame procese

Arba per daug nepageidaujamo panašumo su byla Lutgen prieš Liuksemburgą

TEISĖ GINTIS

Neformalios apklausos

Reikšmė ir ribos baudžiamajame procese

TEISĖS GALIA

E. Dobrowolska: liūdina, kad teisingumo sritis žiniasklaidoje yra vertinama lyg neprioritetinė

Prieš ketverius metus sprendžiant, kas užims LR teisingumo ministro kėdę, tuometės politikės Ewelinos Dobrowolskos kandidatūra sulaukė nemažai prieštaringų nuomonių dėl patirties stokos, kad įgyvendintų pokyčius teisingumo sistemoje, ar autoriteto nepakankamumo teisininkų bendruomenėje. Kokie tie ketveri metai teisingumo ministro kėdėje buvo, kokie svarbiausi darbai padaryti ir kas liko neįgyvendinta, kadenciją baigusios ministrės klausė Ieva Paliliūnienė.

TEISĖ Į NEKALTUMO PREZUMPCIJĄ

Teisėsaugos mėsmalėje

Garsioji COVID-19 testų pirkimo byla atskleidė nusikaltimų tyrimo tarnybų spragas. Bet ar jas ketinama užtaisyti?

TEISĖ Į ADVOKATĄ LATVIJOJE

J. Rozenbergas: Šiaurės ir Baltijos regiono žmonės ne tokie irzlūs, todėl ir bylinėjasi mažiau

Panašumų Latvijos ir Lietuvos advokatų kasdienybėje yra daugiau nei skirtumų. O žmonės, kaip ir Lietuvoje, į advokatus kreipiasi vis dažniau, nors tikrai rečiau negu Vakarų Europoje. Kas nulemia tokias tendencijas, kokiomis spalvomis piešiama advokatų ateitis? Kaimynėje Latvijoje advokatūrai vadovaujantis Jānis Rozenbergas dalijosi asmenine patirtimi ir įžvalgomis su Evelina Butkute-Lazdauskiene.

TEISĖ Į TEISINGĄ TEISMĄ

Visuomenės atstovai teisme: kodėl tai nėra gera mintis?

Lietuvoje neretas reiškinys, kai praūžus rezonansiniams įvykiams, politiniams ar kitokiems skandalams, siekiant susirinkti visuomenės simpatijų taškus, skubama ištraukti kokią nors

TEISĖ Į GYNYBĄ ES TEISINGUMO TEISME

I. Jarukaitis: naujos EK sudėtis leidžia manyti, kad yra suvokiamas kylančių iššūkių ir grėsmių mastas

Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (ESTT) Lietuvos teisėjas Irmantas Jarukaitis pradėjo antrąją kadenciją ir toliau prisideda prie esminių sprendimų, kurie turi įtakos visų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių teisės sistemoms. Kokia yra teisėjo kasdienybė ir kokia I. Jarukaičio nuomonė ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai aktualiais teisės klausimais, pašnekovo klausė Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

INTERVIU

M. Kukaitis: advokatūra labai keitėsi, tačiau neturėtų sustoti ir privalo tęsti savo transformaciją

Per 106-erius savo gyvavimo metus Lietuvos advokatūra labai keitėsi – pradedant savo bendruomenės narių dydžio pokyčiais, advokatų persekiojimu, profesinių garantijų stiprinimu, baigiant pandeminiais metais, kai beveik viskas persikėlė į elektroninę erdvę. Tačiau, kaip Ievai Paliliūnienei teigė kadenciją įpusėjęs Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis, Advokatūra per savo gyvavimo šimtmetį nepakeitė ir nepametė pagrindinių savo vertybių ir advokato misijos – ginti žmogų ir jo teises, kovoti už teisingumą ir nuosekliai kovoti prieš valdžios siekį kontroliuoti žmogų, būti aktyviais ir nepriklausomais teisinės sistemos dalyviais.

LAISVĖS GYNIMAS

J. Sasnauskas: man davė krūvą plytų ir liepė statyti namą

Julius Sasnauskas – pranciškonų vienuolis, Vilniaus Bernardinų bažnyčios kunigas, ilgametis „Mažosios studijos“ vadovas, sovietmečio disidentas, pusantrų metų prakalėjęs Lukiškių rūsiuose ir penkerius metus praleidęs tremtyje Tomsko srityje. Pastaruoju metu J. Sasnausko vardas skamba teikiant garbingus apdovanojimus, tarp kurių – ir Lietuvos advokatūros apdovanojimas, ir Vilniaus Šv. Kristoforo statulėlė, ir Laisvės premija, kuri bus įteikta Sausio 13-ąją. Jį kalbino Eugenija Grižibauskienė.