ADVOKATAS IR KARYS

Tarp dviejų priesaikų: L. Songaila – ir advokatas, ir karys savanoris

Advokatas Linas Songaila šiandien žinomas ne tik teisės bendruomenei. Tarp bylų, posėdžių grafikų ir skubių procesinių terminų jis randa laiko

KARAS IR ŽURNALISTIKA

V. Balkūnas: yra baimė ne tik važiuoti į karą. Yra ir baimė aprašyti, ką ten pamatei

Apie žurnalistų situaciją ir jų darbo specifiką priešakinėse linijose. Apie prisitaikymą naujoje ir pavojingoje aplinkoje ir galimybes dirbti, kad išliktų objektyvūs ir saugūs, Rūta Andriuškaitė kalbėjosi su ne vienoje karo zonoje dirbusiu 15min.lt specialiuoju korespondentu Vidmantu Balkūnu.

INTERVIU

J. Žilinskas: teisė yra ideali struktūra, bet be valstybės paramos – tik tekstas

Įvairios „specialios karinės operacijos“ ar kiti panašūs dalykai teisinio turinio tarptautinėje teisėje neturi, tvirtino Mykolo Romerio universiteto (MRU) Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorius dr. Justinas Žilinskas. Interviu dr. Pauliui Griciūnui ir Jokūbui Baltrukoniui jis teigė, kad visi kariniai apibūdinimai tėra vidaus politikai, vengiant žodžio „karas“.

DANIJOS ADVOKATŪRA

M. Lavesenas: svarbiausia – ginti teisės viršenybės principą ir užtikrinti, kad teisinė valstybė išliktų stipri

Tarptautinės advokatų kontoros „DLA Piper“ Danijos biuro vadovaujantysis partneris ir Danijos advokatūros pirmininkas Martinas Lavesenas tvirtino, kad pradėjęs vadovauti savo šalies Advokatūrai siekė suteikti advokatams aiškesnes gaires ir aiškiai apibrėžti advokato vaidmenį visuomenėje. Jis atsakė į Jokūbo Baltrukonio klausimus.

KARAS IR SAVANORIAI

KASP vadas D. Vaicikauskas: jeigu rytoj karas – eitume ir kariautume. Kitaip būti negali

Krašto apsaugos savanoris Lietuvoje dažnai matomas kaip civilis, kuris „prireikus“ prisijungs prie kariuomenės. Tačiau pulkininkas Darius Vaicikauskas, Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) vadas, šį vaizdinį greitai išsklaido.

KARO MEDICINA

A. Pečkauskas: kad ir kaip makabriškai skambėtų, karas yra galingas progreso variklis

Kaip karo režimu turėtų veikti medicinos sistema, ar Lietuvos gydytojai ir kitas medicinos personalas tam yra pasiruošęs, ar galima per COVID-19 pandemiją įgytą patirtį ir Ukrainos medikų patyrimą pritaikyti karo atveju? Apie tai Rūta Andriuškaitė kalbėjosi su buvusiu sveikatos apsaugos ministru, Kauno klinikų gydytoju anesteziologu-reanimatologu Aurimu Pečkausku.

KARAS IR MOKESČIAI

Kaip prasidėjus kariniam konfliktui valstybėse keičiasi mokesčių sistemos?

Paprastai šiuolaikinių valstybių teisinėse sistemose nėra numatyta vadinamojo specialiojo karo mokesčio, kuris automatiškai įsigalioja valstybėje prasidėjus karui. Tačiau valstybės gali įvesti papildomus mokesčius ar rinkliavas, jei to prireiktų karo ar nepaprastosios padėties metu. Taip pat būna atvejų, kai numatomas tiesioginis karo mokestis nuo gyventojų pajamų ar įmonių pelno.

IŠ PIRMŲ LŪPŲ

M. Malskyy: lyderystė – ne pareigos ar hierarchija. Ji – atsakomybė ir empatija

„Visas mūsų krizių planas rėmėsi viena mintimi – kontora perima krizę savo darbuotojų, jų artimųjų ir net augintinių vardu“, – apie darbą pirmosiomis karo dienomis pasakojo dr. Markianas Malskyy, Ukrainos advokatų kontoros „Arzinger“ vadovaujantysis partneris. Jį kalbino Vilija Viešūnaitė, advokatų profesinės bendrijos TRINITI JUREX vadovaujančioji partnerė.

KARAS IR TEISĖ

M. Kukaitis: turime mokytis iš Ukrainos, bet, atrodo, to nedarome

Lietuvos advokatūros pirmininkas Mindaugas Kukaitis abejoja, ar Lietuvos teisinė sistema yra pasirengusi atlaikyti potencialių karo veiksmų keliamus iššūkius. Tačiau Liepai Žeromskaitei pašnekovas teigė, kad situaciją galima išspręsti mokantis iš Ukrainos, Šiaurės valstybių ir kalbantis tarp atsakingų institucijų.

KARAS IR INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS

Kibernetinės atakos yra viena iš hibridinio ir realaus karo fronto linijų. Ar Lietuva pajėgi apsiginti?

Valstybės, jos įstaigų ir privačių bendrovių bei asmenų valdomos informacinės sistemos priešiškos šalies taikiniu gali tapti net nepradėjus konvencinių agresijos veiksmų. Kibernetinės atakos jau dabar yra gana dažnas reiškinys, tačiau daugelis jų kol kas apsiriboja valstybės institucijų, bankų, žiniasklaidos priemonių veiklos trikdymu.

KARAS IR VERSLAS

Kokios teisės ir pareigos kiltų Lietuvos verslo sektoriui įvedus karo ar nepaprastąją padėtį?

Aktyvūs karo veiksmai, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis gali įvairiais pjūviais paveikti bet kurios šalies verslą. Sutrikdytos tiekimo grandinės, energijos tiekimas, darbo jėgos ar paklausos trūkumas ne vienai įmonei gali atrodyti kaip neįveikiami trukdžiai toliau vykdyti veiklą. Svarbu, kad bendrovės turėtų pasiruošusios strategiją, kaip elgtųsi tokiais atvejais, o valstybė visais įmanomais būdais padėtų užtikrinti verslui visą reikalingą paramą.

KARAS IR NEBAUDŽIAMUMAS

Kai teisingumas atsitrenkia į sieną

Ar agresorius gali slėptis po valstybės imuniteto skraiste?

VEIDRODIS

Nelygybės jausmas: Lietuvos piliečiai nesijaučia lygūs prieš įstatymą

Didelė dalis Lietuvos piliečių mano, kad politikai ir valstybės tarnautojai nepakankamai atsako už neteisėtus veiksmus. Tokios pozicijos laikosi beveik trys ketvirtadaliai šalies gyventojų.

KARAS IR ŽALOS ATLYGINIMAS

Atpildo valanda: teisminės atsakomosios priemonės ir valstybių jurisdikcinis imunitetas pagal tarptautinę teisę

Kol tarptautinė bendrija kuria naujus mechanizmus, skirtus Rusijos agresijai prieš Ukrainą įvertinti ir atsakomybės klausimams spręsti, privatinė teisė ir civiliniai ieškiniai taip pat gali atlikti reikšmingą vaidmenį siekiant atlyginti Rusijos padarytą žalą fiziniams ir juridiniams asmenims. Rusijai pradėjus karinę agresiją prieš Ukrainą, tūkstančiai privačių asmenų pareiškė ieškinius Ukrainos teismuose ir prašo atlyginti Rusijos ginkluotųjų pajėgų padarytą žalą Ukrainos teritorijoje. Daug tokių bylų jau išnagrinėta Ukrainos teismuose, o privatūs asmenys ieško galimybių pripažinti ir įvykdyti šiuos sprendimus užsienio valstybėse, kuriose randamas Rusijos valstybei priklausantis turtas.