TVARIEJI FINANSAI

Ne tik sau: investicijos kuria ateitį šiandien

Europos Sąjunga (ES) skatina atsakingiau žvelgti į investicijas ir pagalvoti ne tik apie finansinę naudą, bet ir apie poveikį aplinkai. Laura Čiginskaitė su Lietuvoje viešėjusiu „Aviva“ vyriausiuoju analitiku Patricku Arberiu kalbėjosi apie žaliąją ekonomiką.

Kiaurasamčio ekonomika

Prieš dešimtmetį „The Economist“ gana taikliai apibūdino Rusijos ūkį kaip „kiaurasamčio ekonomiką“. Šalyje daug problemų, bet kol naftos kainos aukštos – gyventi galima. Kol į kiaurasamtį vanduo pilamas greičiau, nei iš jo iš išbėga, tol jame yra vandens.

BANKAI

Šaltiniai: „Danske Bank“ greičiausiai trauksis iš Lietuvos ir kitų Baltijos šalių

Antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ Lietuvos filialas ketvirtadienį ketina pranešti apie planus pasitraukti iš Lietuvos ir galbūt visų Baltijos šalių, BNS patvirtino du tarpusavyje nesusiję šaltiniai.

Tyliai ir greitai

Keletą tūkstančių metų siekiančią pinigų evoliuciją kriptovaliutos sutraukė į mažiau nei dešimtmetį

Kai netoleruoti šešėlio – per brangu

Atrodo, kad Lietuvoje norima pakeisti kovos su šešėline ekonomika kryptį. Metinėje šešėlinei ekonomikai skirtoje Vyriausybės organizuotoje konferencijoje ministras pirmininkas ir kiti jos dalyviai akcentavo visuomenės švietimą, piliečių sąmoningumo ugdymą ir viešumo svarbą mažinant šį reiškinį Lietuvoje. Iki šiol pagrindinė Vyriausybės darbo kryptis kovojant su šešėliu buvo efektyvesnis pažeidėjų identifikavimas, griežtesnė kontrolė ir baudos. Ar naujoji kryptis gali sumažinti šešėlinę ekonomiką?

Jei dega lempa, vadinasi, kažkam tai naudinga

Užupy gyvenu seniai, bet tik šiemet šioje kriptorespublikoje ėmė stigti elektros. Nuo gegužės jau tris kartus nutrūko elektros energijos tiekimas.

Kieno rankose beždžionės letena?

Retai susimąstome, kad kiekvienos išsipildžiusios mūsų svajonės kainą sumoka kas nors kitas. Nenuostabu – žmonės iš prigimties dažniausiai mato tik teigiamą savo lūkesčių ar norų pusę. Bet kas atsitinka, jei imamės veiksmų neapgalvoję padarinių? Neapgalvoto noro padariniai skatina rastis kitą klaidingą veiksmą. Laiku nesustojus, neigiami padariniai pradeda augti geometrine progresija.

Šachtininkai 2.0

Bitkoinas ir kitos pagrindinės pasaulio kriptovaliutos naudoja „blockchain“ technologiją ir gali būti kasamos (minable). Archajiškas terminas slepia gana sudėtingus procesus.

Sniego gniūžtės efektas

„Vienas juokingų dalykų biržoje yra tai, kad kiekvieną kartą, kai vienas asmuo perka, kitas – parduoda. Ir abu mano, kad yra protingi.“ Ši rašytojo Williamo Featherio mintis tinka ir šiandienos kriptovaliutų rinkų situacijai apibūdinti.

Rinka turi trūkumų. O valdžia – ne?

Žmogaus gyvenimas yra ir bus netobulas. Kad ir kaip geriau gyvename, kad ir kiek protingesni ar aukštesni užaugame, visada įsivaizduojame, jog galima dar geriau. Jei vidutiniam viduramžių gyventojui papasakotumėte, kaip gyvena vidutinis žmogus XXI a., jis nepatikėtų, kad taip gali būti.

Jaunystės kaina – kokie iššūkiai laukia šių dienų jaunimo?

Nėra daug abejojančių, kad šių laikų jaunimui ypač pasisekė – jie turi daugiau galimybių gauti tinkamą išsilavinimą, jie beveik nepatyrė sovietmečio sunkumų, gali džiaugtis laisvu judėjimu ir kitais ES privalumais. Medicinos pažanga taip pat jaunimo pusėje – tikėtina, kad ši karta gyvens gerokai ilgiau nei jų tėvai. Ir nors šios kartos potencialas didžiulis, visgi kelyje į ekonominę gerovę jos laukia nemažai iššūkių.

Atvirkštinis traukinių žymėjimas

Pamenate kultinio filmo „Traukinių žymėjimas“ herojaus monologą? „Pasirink sumautai didelį televizorių, pasirink skalbimo mašiną, automobilį, kompaktinių diskų grotuvą, gerą sveikatą, žemą cholesterolį, fiksuotųjų palūkanų būsto paskolą, medicinos draudimą...“ Šis monologas, spėju, turėjo įkąsti vartotojų visuomenei ir tokio gyvenimo beprasmybei.

"Ūkio banko" ir "Snoro" bankrotų administravimas kainavo virš 100 mln. eurų

2011 metų pabaigoje bankrutavusio ir likviduojamo banko „Snoras“ administravimui, neskaičiuojant išmokų kreditoriams, išleista beveik 93 mln. eurų, iš kurių daugiau kaip pusė lėšų skirta konsultantams ir bankroto administratoriui.

Biudžetas padidėjo 111 mln. eurų daugiau nei planuota

Valstybės ir savivaldybių biudžetai šiemet gavo 2,57 mlrd. eurų pajamų - 4,5 proc. (110,8 mln. eurų) daugiau nei planuota ir 12,4 proc. (283,3 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat metu.