Paralelės 54° šiaurės ir 33° pietų platumose

Nuo Honkongo rytuose iki Čilės vakaruose – minios protestuotojų kelia savo reikalavimus gatvėse.

SOCIALINĖ NĖLYGYBĖ

Matyti plačiau: išmokų didinimas yra pats primityviausias atskirties mažinimo modelis

Nuo to, kaip bus sprendžiamas nelygybės rebusas, priklausys ne tik gyventojų piniginių storis

Gyvenime kaip teatre

Ak, visi gyvena ženklų pasaulyje. Viskas, kas yra, kas buvo, kas bus arba nebus, gali būti ženklu. Daiktai, žmonės, reiškiniai gali įgyti simbolinę, perkeltinę, metaforinę reikšmę. Reikia mokytis skaityti ženklus, dešifruoti simbolius, interpretuoti situacijas, klasifikuoti simptomus, reflektuoti tikroves, analizuoti logikas.

Nesustoti vidury žingsnio

Pasiekti proveržį rinkimų metais sunku, bet įmanoma, tiki Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos prezidentas.

Mūšio lauke – pusiau akli?

Visi žino puspilnės arba pustuštės stiklinės testą, kuris gali parodyti, ar jūs esate optimistas, ar pesimistas. Jis tikrai tiktų ir Lietuvos kovai su iš Rusijos kylančiomis hibridinėmis grėsmėmis.

Kreipimasis į turistus iš Lenkijos: laukiame dažniau

Lenkai pagal į Lietuvą atvykstančių turistų skaičių yra ketvirti. Būtina privilioti daugiau.

Vilkikų diplomatija arba kuo remiasi Lietuvos ir Lenkijos prekybos ryšiai?

Kad ir ką kalbėtų politikai, prekyba su pietų kaimyne nuolat didina apsukas

Perkrovėjai

Keldami alkoholio akcizus valstiečiai neregėtai daug nuveikė, kad lietuviai pas lenkus kuo dažniau vyktų persikrauti: išsikrauti tuščios taros, prisikrauti pilnų butelių ir skardinių. Lenkijoje persikrauti apsimoka – ačiū Verygai ir kitiems toliaregiams. Jų dėka lietuviai važinėja toliau, pasaulio istorijoje palieka ryškesnį CO2 pėdsaką.

Lietuva ir Lenkija – (ne) pirmos būtinybės partnerės

Šios šalys ES ne visuomet žengia kartu. Bet bent jau viena kryptimi.

Susipažinkime, kaimyne: penkios į Lietuvą imigravusių užsieniečių istorijos

Imigrantų istorijos margos kaip pasaulis. Šio pasakojimo herojai džiaugiasi atvykę į Lietuvą.

Lenkijai reikia mūsų. Dabar

Rugpjūčio pradžioje įtakingą ir gerbiamą liberalių pažiūrų Lenkijos dienraštį „Gazeta Wyborcza“ valdančio fondo valdybos pirmininkė Joanna Krawczyk parašė laišką užsienio žiniasklaidos priemonėms, jį gavo ir IQ redakcija. Tai buvo netikėtas pagalbos, o gal ir nevilties šauksmas.

Rūpestis dėl žilagalvių – gerovės valstybės Lietuvoje grėsmės

Senstančią visuomenę padėtų išlaikyti imigrantai, jei patys netaptų našta

Prakeiksmas prie Baltijos: pergalių sausra kamuoja ir mus, ir kaimynus

Jau beveik trejus metus oficialių rungtynių nelaimintys Lietuvos rinktinės futbolininkai gali guostis – į ne mažiau prastą padėtį pateko ir anksčiau už juos žingsniu priekyje buvę latviai bei estai

Kaip išlyginti pajamų nelygybę?

Pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių ES, tačiau neretai apipinta mitais. Parinkti adekvačias priemones perteklinės pajamų nelygybės mažinimui galima tik tinkamai identifikavus jos priežastis. Priešingu atveju galime atsidurti gerais norais grįstame kelyje į pragarą – valstybėje, kurioje pajamos lygesnės, tačiau bendra gerovė žemesnė ir visi gyvena daug skurdžiau.

Ką renkamės – Dovydą ar Galijotą?

Bankai neskolina investiciniams projektams regionuose, o Vyriausybė nededa pakankamai pastangų, kad pakeistų situaciją. Viskas atitenka tik Vilniui ir Kaunui, girdime iš vienos pusės. Iš kitos ataidi pastabos, kad regioninės savivaldybės dažnai dėl kompetencijų stygiaus tiesiog nesugeba išnaudoti pasitaikančių investicinių galimybių, o kartais net ir specialiai užkerta kelią potencialiems investuotojams, kad nuo konkurencijos apsaugotų pigią vietos darbo jėgą išnaudojantį verslą. Šis dažniausiai būna glaudžiai susijęs su politikais.