KRIZĖ

Dėl koronaviruso mažėjusios gyventojų pajamos atsigauna

Dėl koronaviruso paskelbtas ir tris mėnesius trukęs karantinas sulėtino gyventojų pajamų augimą antrąjį metų ketvirtį. Tačiau jau birželį žmonių pajamos augo taip pat sparčiai, kaip ir metų pradžioje, skelbia „Sodra“.

TECHNOLOGIJOS

Lietuvos fintech sektoriaus pajamos šiemet išaugo dukart

Lietuvos banko licencijuotų finansinių technologijų (fintech) įmonių  pajamos pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, išaugo daugiau nei dukart. 

FINANSŲ SEKTORIUS

Bankų pelnas pirmą ketvirtį smuko 28 proc., iki 65 mln. eurų

Lietuvos bankai pirmą ketvirtį uždirbo 65 mln. eurų pelno – 28,5 proc. mažiau negu pernai tuo pat metu. Lietuvos banko (LB) teigimu, tai lėmė dėl koronaviruso lėtėjanti šalies ekonomika. Nors daugėja indėlių ir paskolų, bankų laukia su skolinimu ir pajamų mažėjimu susiję iššūkiai, teigia centrinis bankas. 

TURTAI IR FINANSAI

Milijonierių turtas pernai padidėjo beveik 9 proc., jų skaičius padidėjo

Tarptautinės tyrimų bendrovės „Capgemini SA“ duomenimis, ne mažiau kaip 1 mln. JAV dolerių vertės turtą valdančių asmenų pasaulyje 2019-aisiais padaugėjo 8,8 proc., o jų bendro turto vertė išaugo 8,6 procento.

PANDEMIJA

Smūgis švietimui: universitetai Australijoje gali netekti 11 mlrd. JAV dolerių

Australijos universitetai gali netekti iki 11 mlrd. JAV dolerių dėl koronaviruso pandemijos, nes įvestas neterminuotas karantinas užkirto kelią studentų iš užsienio srautams, kurie palaiko šį sektorių, trečiadienį pranešė pramonės organizacija.

REGISTRŲ CENTRAS

Registrų centras valstybei išmokės rekordinius dividendus

Registrų centras į valstybės biudžetą perves 2,8 mln. eurų pelno įmoką už praėjusius metus. Įmonės teigimu, tai didžiausi iki šiol išmokėti dividendai.

PAJAMOS

Karantinas kasdien „Sodrai“ kainuoja papildomai apie 2 mln. eurų

Lietuvoje paskelbus karantiną, lėtėja žmonių pajamų augimas, o uždirbančių mažiau nei minimali alga skaičius sugrįžo į 2017 metų lygį, skelbia „Sodra“. Pasak jos vadovės, nuo karantino pradžios Lietuvoje atleista 14,5 tūkst. darbuotojų daugiau, nei priimta į darbą. 

KORONAVIRUSAS

Namuose likę gyventojai žymiai daugiau skalbia ir tvarkosi, rodo „P&G“ pajamos

Karantino metu vartotojai atlieka gerokai daugiau skalbimo, valymo ir kitų švaros darbų – bent jau tokią išvadą galima padaryti iš vieno didžiausių namų apyvokos produktų gamintojo „Procter & Gamble“ (P&G) ketvirčio pardavimų ataskaitų. Per tris mėnesius fiksuotas didžiausias pardavimų augimas per kelis dešimtmečius, skelbia „Financial Times“.

STATISTIKA

Lietuvoje gyvena 452 multimilijonieriai

Metinių pajamų ir turto deklaracijų duomenys rodo, kad užpernai mažėjo turtingiausių asmenų pajamos, o vidutines pajamas gavusiųjų augo, be to, mažiau asmenų deklaravo 1–10 mln. eurų vertės turtą, nurodo „Verslo žinios“. 

Vidurinės klasės apmokestinimas – būdas papildyti biudžetą ar gyventojų išdavystė?

Savarankiškumas laisvės dar neužtikrina. Kuo rizikuoja valdžia, iš akių nepaleisdama vidurinės klasės?

Žaidžiame klases: kas iš tiesų yra vidurinioji klasė Lietuvoje?

Apie vidurinę klasę iki šiol diskutuota daug, tačiau kartais atrodo, kad Lietuvoje ši sąvoka tampa turtingesne žymiojo „paprasto žmogaus“ versija

Ar nelaimingas bedarbis bus geras pilietis?

Esminė bazinių pajamų (BP) idėja – socialinių paslaugų ir išmokų sistemas pakeisti daug paprastesniu, universaliu vieno ar kelių dydžių visuotiniu „piliečio atlygiu“ bent tiems, kurie neturi jokių arba turi menkas ir nereguliarias pajamas. Nuo pat XVIII a. pabaigos įvairiais šio sumanymo pavidalais buvo siūloma spręsti tris pagrindines problemas moderniose laisvosios rinkos valstybėse.

Didysis šuolis: valstybės, išvengusios vidutinių pajamų spąstų

Vidutinių pajamų spąstų rizika dar nėra nuosprendis – kai kurios šalys sugebėjo iš jų ištrūkti. Tiesa, ne visi receptai tinka Lietuvai.

Nelygybės nuosprendis: atšauks vien karas, revoliucija ar maras?

Augančios nelygybės amžiuje Walteris Scheidelis tiki radęs atsakymą, kaip ją įveiks. Knygoje „Didysis lygintojas“ (The Great Leveler) Stanfordo universiteto profesorius tvirtina, kad per visą istoriją ekonominę nelygybę ištaisydavo tik vienas iš „Keturių sulyginimo raitelių“: karas, revoliucija, valstybės griūtis arba maras.