IQ.LT

Meniu

penktadienis, gegužės 9 d.

Kaip dirbtinis intelektas ir „finfluenceriai“ keičia mūsų pinigų valdymo įpročius

Technologinė pažanga, dirbtinis intelektas ir socialiniai tinklai turi nemažai įtakos tam, kuo vadovaujamės ir kaip valdome savo asmeninius finansus. Vis reikšmingesnį vaidmenį vaidina ir vadinamieji „finfluenceriai“ – finansinius patarimus socialiniuose tinkluose dalijantys asmenys. Ir nors šios tendencijos paprastina finansų valdymą bei didina informacijos prieinamumą, jau šiandieną jos kelia vis daugiau iššūkių ir rizikų.

Mėnuo rinkose po „išsivadavimo dienos“ – stabilumo daugiau, bet nerimas liko

Pastarųjų mėnesių įvykiai finansų rinkose investuotojams priminė kelias pagrindines taisykles, kurias dėl ilgus metus užsitęsusio JAV akcijų rinkų ralio norėjosi lengvai ignoruoti. Investicinio portfelio diversifikacija, rizikos valdymas ir disciplina – kertiniai principai, leidžiantys sumažinti neigiamą svyravimų poveikį. Tačiau ką daryti, jei portfelio vertė krenta tiesiog akyse, o neapibrėžtumas išlieka?

Nacionalinė finansinio raštingumo diena: ar turime, ką švęsti?

Kasmet per įvairias tarptautines ir nacionalines su finansine sveikata susijusių dienas padaugėja patarimų tvaresniam finansų valdymui. Socialinių tinklų įrašai, tinklalaidės, ekspertų patarimai – tik semkis žinių ir taikyki jas praktikoje. O kaip pavyksta jais pasinaudoti kasdienybėje ir kokiomis nuotaikomis šiandieną – balandžio 14-ąją – pasitinkame Nacionalinę finansinio raštingumo dieną?

Lietuviai – vėl tarp laimingiausių pasaulyje

Naujausioje Jungtinių Tautų Pasaulio laimės ataskaitoje Lietuva pakilo į 16 vietą, pralenkdama daugelį turtingesnių Europos valstybių. Kaip tai pavyko ir ko pritrūko iki laimingiausiųjų 10-tuko?

Pajamų deklaravimas 2025: galimybės, kurių nereikėtų iššvaistyti

Prasidėjęs pajamų deklaravimo sezonas neretam pasėja intrigą – teks sumokėti susidariusią nepriemoką, o gal pavyks atgauti pajamų mokesčio permoką? Klausimų

35-eri Nepriklausomybės metai – Lietuvos sėkmės istorija

Prieš 35 metus iš okupacijos išsivadavusi galėjo mažai kuo pasigirti ir Nepriklausomybę pasitiko nualinta, neturtinga ir su daugybe lėtinių problemų. Kai kurioms išspręsti prireikė kelių metų, kitoms – kelių dešimtmečių, likusias sprendžiame iki šiol. Vis dėlto, Lietuva padarė neįtikėtiną progresą, kuriuo džiaugtis vis dar negali jokia kita ES valstybė. Iš ekonomiškai nuskurdintos šalies Lietuva tapo ekonominės sėkmės pavyzdžiu.

Muitais trikdoma pasaulinė prekyba ir poveikis Lietuvai

Naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, jau kurį laiką kalbėjęs apie papildomus muitus ne vienai pasaulio ekonomikai ir save vadinęs „muitų“ žmogumi, nedelsdamas ėmėsi realių veiksmų. Savaitgalį, praėjus mažiau nei dviem savaitėms nuo oficialios prezidento inauguracijos, JAV vadovas paskelbė pradėsiantis įgyvendinti šią viziją, kuri, anot jo, JAV turėtų atvesti į „aukso amžių“. Klausimas, koks amžius laukia pagrindinių jos prekybos partnerių?

Penkios finansinės tiesos, kuriomis šiais metais nesivadovausite

Po truputį įsibėgėja dar vieni metai, kurie atneša naujas galimybes neįgyvendinti geresnės finansinės sveikatos pažadų sau. Nuo kasdienio pajamų ir išlaidų disbalanso, iki ilgalaikio finansinio saugumo priemonių trūkumo – „Swedbank“ duomenys rodo, kad maždaug kas antras klientas turi finansinės sveikatos iššūkių. Aptarkime penkias auksines finansines taisykles, kurios yra amžinos, kaip ir vengimas jomis vadovautis.

Kaip pasididinti pensijas Lietuvoje?

Dirbantys šalies gyventojai sulaukę senatvės norėtų gauti vidutiniškai 1 041 eurą siekiančią pensiją, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Šiuo metu vidutinė pensija šalyje turint būtinąjį stažą sudaro apie 640 eurų. Pageidaujama pensija beveik du kartus didesnė už realią. Be to, nepaisant pastaruosius keletą metų sparčiai didintų pensijų, skirtumas tarp lūkesčių ir realybės iš esmės nepasikeitė. Tačiau valstybės galimybės dar sparčiau didinti pensijas irgi ribotos. Kaip galime padidinti senatvės pensijas?

Aš kreipiuosi tiesiai į aukščiausią ministeriją

„Aš kreipiuosi tiesiai į aukščiausią ministeriją“, dar praėjusio amžiaus pabaigoje dainavo Andrius Mamontovas. Nors nebuvo ir nėra Lietuvoje aukščiausios ministerijos. Bet gal gali tokia atsirasti – nieko nekainuojanti, galinti padėti kurti konkurencingesnę, efektyvesnę ir teisingesnę valstybę. Arba bent jau pagarsinti Lietuvą, kaip inovatyvią ir nebijančią drąsių eksperimentų.

Rizikos ir galimybės investuotojams 2025-aisiais

Besibaigiantys metai rinkoms buvo puikūs – mažėjo palūkanos, atsistatė obligacijų kainos, o akcijų kainos pagrindinėse pasaulio rinkose pasiekė naujas aukštumas. Lūkesčiai dėl ateinančių metų šiuo metu taip pat itin optimistiniai. Laukiama tolesnio spartaus JAV ekonomikos augimo, ir tolesnės stagnacijos Europoje ir Azijoje. Investuotojų rizikos apetitas žengiant į 2025 m. itin aukštas, tačiau keli rizikos veiksniai gali greitai pakeisti situaciją.

Kas brangs, o kas pigs kitais metais?

Šiemet Lietuvoje vidutinė metinė infliacija siekia vos 0,6 procento ir išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje. Deja, daugėja ženklų, kad infliacijos dugnas išlieka praeityje, o jau kitą mėnesį infliacija gali pakilti iki 2 procentų.

Augimą JAV rinkose skatina lūkesčiai dėl verslui palankių D. Trumpo sprendimų

Akcijų biržos JAV per pastarąjį mėnesį užkopė į naujas aukštumas – pozityvumo pliūpsnį lėmė santykinai sklandžiai praėję JAV prezidento rinkimai ir jų laimėtoju tapęs Donaldas Trumpas. Nors jis yra pagarsėjęs prieštaringais pasisakymais, rinkos kol kas tai vertina labiau kaip politinę retoriką ir tikisi, kad jis bus linkęs atsižvelgti į verslo interesus, o jo vykdoma politika užtikrins palankias sąlygas tolesniam JAV įmonių augimui.

Obligacijų renesansas Lietuvoje tęsiasi. Kaip nenudegti?

Pastaraisiais metais Lietuvoje aktyviai platinamos įmonių obligacijos, o investuotojai greitai pamėgo šią turto klasę. 2024 m. viduryje Lietuvos rezidentai turėjo įmonių išleistų obligacijų už daugiau nei vieną milijardą eurų. Lietuvos banko duomenimis į lietuviškų įmonių obligacijas namų ūkiai metų viduryje buvo tiesiogiai investavę daugiau nei 300 mln. eurų, o nuo 2022 m. pradžios į įmonių obligacijas investuota suma padidėjo daugiau nei du su puse karto.

Sunki Vokietijos ekonominė realybė: ką tai reiškia Lietuvai?

Daug metų savo pramonės jėgą demonstravusi Vokietijos ekonomika šiuo metu yra gilioje duobėje. Šalyje pramonės produkcijos apimtys siekia vos 2010 m. lygį, o bendras vidaus produktas iš esmės nepasikeitė nuo pat 2019-ųjų. Daugelį metų Vokietija buvo Europos ekonomikos varikliu, bet šiuo metu ji tapo viso regiono stabdžiu. Reformų ir valdžios investicijų trūkumas pastaraisiais metais šią šalį stūmė tik gilyn. Visgi, koalicijos griūtis ir išankstiniai Parlamento rinkimai suteikia vilties, kad naujai išrinkta Vokietijos valdžia imsis taip reikalingų reformų.

ŽYMA
SWEDBANK