Meniu
Prenumerata

antradienis, liepos 23 d.


Komentarai
KOMENTARAS
Gyventojai tampa vis atsargesni dėl būsto kainų
Gyventojų, manančių, kad būsto kaina Lietuvoje per artimiausius dvylika mėnesių didės, pirmą ketvirtį sumažėjo iki 38 proc., o iki 35 proc. padidėjo galvojančių, kad kainos per metus labiau nesikeis. Kas penktas apklaustasis teigė, kad kainos per artimiausius metus kris. Atsargesni lūkesčiai nestebina, nes jie atspindi ne tik viešojoje erdvėje susiformavusias vyraujančias ekspertų nuomones, bet ir faktinius duomenis – būsto kainos Lietuvoje pirmą ketvirtį nebeaugo.
Verslas
ĮTAKA
Verslo nuomonės lyderių įtakos indeksas: A. Lukošiaus ir D. Dundulio spurtas
Nuomonės lyderių įtakos reitinge šiemet staigmena – šalia garsių ekonomistų Nerijaus Mačiulio, Žygimanto Maurico, Mariaus Dubnikovo į dešimtuką pateko ir Arnoldas Lukošius, „Tele2“ veidas ir ekspertas, rodo „Kantar“ sudarytas Verslo nuomonės lyderių įtakos indeksas.
Aktualijos
PREKYBOS APIMTYS SU RUSIJA
T. Povilauskas: prekybą su Rusija išlaiko aplinkiniai keliai ir likę ryšiai
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje su šia agresore bet kokius, tarp jų ir prekybos, ryšius nutraukė arba ketino tai padaryti nemažai
Komentarai
KOMENTARAS
Kokios patirties pasiimsime iš šių metų?
Karas Ukrainoje, istoriškai labai didelė infliacija, sparčiai didėjusios palūkanų normos, vertybinių popierių kainų nuosmukis ir dar daug kitų neigiamai skambančių
Finansai ir investavimas
EKONOMIKA
Ekonomistai: mėnesio defliacija – jau čia pat, metinė – po metų
Metinei Infliacijai Lietuvoje toliau pamažu mažėjant, ekonomistai sako, kad vartotojų kainų smukimas yra ne toks greitas, kaip norėtųsi, o tai lemia vis dar aukštos dujų ir elektros kainos. Vis dėlto kai kurie jų mano, kad jau gruodį galima sulaukti mėnesio defliacijos, kiti jos tikisi 2023-ųjų vasarį, o metinės defliacijos – kitų metų pabaigoje.
Komentarai
KOMENTARAS
Kitąmet Lietuvos ekonomika augs minimaliai
Ir trečią ketvirtį stebino Lietuvos ekonomikos atsparumas išorės trikdžiams. Tačiau ir toliau laikomės prielaidos, kad kitąmet dėl kuklesnės pagrindinių eksporto rinkų paklausos Lietuvos ekonomika augs minimaliai. Euro zonos 2023 metų BVP pokyčio prognozę pabloginome nuo 0,3 proc. iki -0,4 procento, o Lietuvos – nuo 0,5 iki 0,1 procento. Nors infliacija jau pasiekė piką, tačiau ji mažės lėčiau, negu manėme anksčiau, todėl vidutinės metinės infliacijos prognozė 2023 metais padidinta nuo 6,2 iki 9 procentų. Europos Centrinis Bankas bazinę palūkanų normą didins dar du kartus nuo dabartinio 1,75 iki 2,75 procento.
Komentarai
KOMENTARAS
Gyventojų būsto kainų lūkesčiai nusileido ir grįžo į priešpandeminį lygį
Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų Lietuvoje trečią ketvirtį nemenkai sumažėjo: kad būstas brangs, teigė 57 proc. apklaustųjų, kai antrą ketvirtį tokią nuomonę turėjo 80 proc. respondentų. Tikėtina, kad kuklesnius lūkesčius labiausiai lemia pagausėjusios diskusijos viešojoje erdvėje apie tai, kad būsto rinkai ateinantys metai bus prastesni. Taip pat neigiamą įtaką daro ir didėjančios palūkanų normos bei prastėjančios kitų metų ekonominės prognozės. Tikėtina, kad paskutinį metų ketvirtį gyventojų, galvojančių, kad būstas per vienus metus brangs, bus dar mažiau.
Komentarai
Įtampa energetikos sektoriuje pradeda išmušinėti ekonomikos saugiklius
Europoje gyventojų ir verslo lūkesčiai prastėja dėl kasdien rekordus viršijančios gamtinių dujų ir elektros kainos. Trumpos recesijos šių metų pabaigoje
Komentarai
MAŽMENINĖ PREKYBA
Prekyba rimsta, bet paslaugoms gyventojai vis dar išlaidauja
Statistikos departamentas skelbė, kad gegužę mažmeninės prekybos apyvarta (neįtraukus degalų) buvo 14,8 proc. didesnė negu prieš metus, tačiau, įvertinus infliaciją,
Komentarai
KOMENTARAS
Karas ir infliacija vis labiau stabdo pasaulio ekonomikos augimą
Pirmas šių metų Lietuvos ekonomikos ketvirtis buvo neblogas, prekyba tarp Lietuvos ir Baltarusijos bei Rusijos taip greitai nenutrūko, gyventojų vartojimo tendencijos, nepaisant labai didelės infliacijos, staiga nepasikeitė, o Vyriausybė pristatė kovos su infliacijos pasekmėmis priemonių paketą, kuris darys teigiamą įtaką ekonomikai antrą pusmetį. Prognozuojame, kad Lietuvos BVP šiemet padidės 0,9 proc., o kitais metais – 1,8 procento. Nors tai geresnė prognozė, negu paskelbta kovą, praėjus kelioms savaitėms nuo karo Ukrainoje pradžios, toliau išlaikome prielaidą, kad antrą ir trečią ketvirčiais Lietuvos ekonomikos pokyčiai bus neigiami – t. y. ekonomika vadinamosios techninės recesijos neišvengs. Apskritai pasaulio ekonomikos padėtis prastėja, ir artimiausi keli ketvirčiai bus nelengvi.
Komentarai
KOMENTARAS
Ką signalizuoja neslopstantys gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų augimo?
Gruodį atlikta apklausa atskleidė, kad 68 proc. apklaustų gyventojų visoje Lietuvoje mano, jog būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių didės, 8 proc. galvoja, kad būstas pigs, 17 proc. nesitiki pokyčių, o likę 7 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės. SEB banko būsto kainų lūkesčių indekso reikšmė, apskaičiuojama kaip prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, procentinių dalių skirtumas, buvo 60 punktų. Rugsėjį indekso reikšmė buvo 61 punktas, o prieš metus – 42 punktai.
Verslas
INFLIACIJA
Ekonomistų prognozės: infliacijos pikas dar nepasiektas, ją labiausiai lėmė šilumos kainos
Metinei infliacijai Lietuvoje pasiekus beveik 11 proc., SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad ją labiausiai lėmė centralizuotos šilumos kainos, ją taip pat didino maisto prekių, aprangos ir avalynės bei paslaugų kainų augimas. Tuo tarpu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad 12 mėnesių iš eilės didėjančios vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje – dar ne pabaiga. „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, metinė infliacija šiemet viršys 7 proc.
Komentarai
KOMENTARAS
Ar galime sulaukti dar vienų lūkesčius viršijančių metų?
Nuo rugpjūčio išlaikome 3,6 proc. Lietuvos BVP augimo kitąmet prognozę. Kitų institucijų prognozės šiuo metu yra gana panašios. Toks prognozuojamas šalies ekonomikos augimas yra panašus į potencialaus BVP augimo tempą, o tai rodo, kad prognozės nėra jau tokios ir optimistinės. 2021 metams artėjant į pabaigą, matome daugiau veiksnių, dėl kurių Lietuvos ekonomika kitąmet augtų lėčiau, o ne sparčiau, negu tikimės. Tačiau slapta galima viltis, kad, kaip ir anksčiau, Lietuvos verslas greitai ir kūrybiškai reaguos į besikeičiančias aplinkybes ir kitąmet vėl ekonomikos augimas viršys lūkesčius.
Komentarai
KOMENTARAS
Gyventojų infliacijos lūkesčiai auga kaip ant mielių
Statistikos departamento duomenimis, spalį metinė vartojimo prekių ir paslaugų kainų infliacija buvo 8 procentai. Tai buvo sparčiausia infliacija nuo 2008 metų finansų krizės laikų, ir jau žinome, kad lapkritį infliacija dar ūgtelėjo ir buvo didesnė negu 9 procentai. Labiausiai infliacijos šuolį lėmė labai didelis degalų, šilumos energijos, elektros, gamtinių dujų, malkų ir maisto kainų pokytis.
Komentarai
KOMENTARAS
Ekonomikoje įsisuko infliacijos viesulas
Šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę pagerinome nuo 4,3 iki 4,9 proc., tačiau ūkio plėtros per ateinančius dvejus metus prognozės nekeičiame – tikimės 3,6 ir 3,3 proc. augimo. Manome, kad ūgtelėjusi infliacija didžiausią neigiamą įtaką vidaus vartojimui turės ne šių metų pabaigoje, o 2022 metų pirmą ketvirtį. Išlaikome prielaidą, kad tiekimo trikdžių ir žaliavų kainų pikas bus pasiektas žiemą. Tačiau tikimybė, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje kitąmet bus mažesnė negu šiemet, yra labai nedidelė. Mažesni centriniai bankai pasaulyje pradėjo didinti bazines palūkanų normas, o kitąmet pirmą palūkanų didinimo sprendimą priims ir JAV centrinis bankas. Prognozuojame, kad Europos Centrinis Bankas palūkanų normų nei kitąmet, nei 2023 metais kelti neskubės.
ŽYMA
TADAS POVILAUSKAS