INDIJA

Kaip atkurti 40 mln. grifų populiaciją?

Šie gaišenomis mintantys paukščiai yra nepaprastai svarbūs Indijos visuomenės sveikatai, bet politikai trukdo juos veisti. Kodėl? Aiškinosi Sudipto Sanyalas.

TECHNOLOGIJOS

Duomenų centrai pagal energijos suvartojimą prilygs valstybėms

Duomenų centrų sunaudojami elektros kiekiai jau dabar varžosi su miestais, tačiau iki 2030 m. jų energijos poreikis padvigubės.

KINAS

Ruonių tyrėja V. Survilienė: net labai paprastos pilietinės iniciatyvos gali duoti apčiuopiamos naudos gamtai

Šią savaitę „Sengirės kine“ rodomas dokumentinis filmas apie tris mokslo legendas – primatologių trijule vadinamas dr. Birutę Galdikas, dr. Jane Goodall bei dr. Diane Fossey, kurių ilgamečiai tyrimai iš esmės pakeitė mūsų supratimą apie žmogbeždžiones ir jų pasaulį. Jų darbai ne tik atskleidė sudėtingą primatų socialinį gyvenimą, bet ir tapo svarbiu postūmiu šiuolaikinei gamtosaugai bei gyvūnų elgsenos mokslui.

KOMENTARAS

Lietuvos aplinkosaugos politikoje daugiau Rusijos, nei Europos

Lietuvos institucijos jau daugiau nei 35 metus formuoja europinę aplinkosaugos politiką. Tačiau joje europinio turinio vis dar beveik neturime, užtat sklidina „rusiško“ kvapo.

EKOLOGIJA

Plastikai ekologiškesni, nei atrodo

Bet pasauliui reikia įgusti daug geriau tvarkyti jų atliekas 1858 m. žymus biliardo žaidėjas ir priemonių tiekėjas Michaelas Phelanas dejavo, kad

SAULĖS PRITEMDYMAS

Prabilus apie saulės geoinžineriją jau nebeima juokas

Vienas būdų sutvarkyti atsitiktinai pakeistą klimatą – vėl jį sąmoningai pakeisti. Per dešimtmetį labai daug kas gali pasikeisti. Maždaug kas tiek

PASAULIS 2024

Kaitrioji Aliaska: kada pasaulinė vidutinė metinė temperatūra pakils virš ikipramoninio laikotarpio vidurkio?

2024 m. vidutinė pasaulinė temperatūra gali peržengti reikšmingą ribą. Kada pasaulinė vidutinė metinė temperatūra pakils daugiau nei 1,5 °C, palyginti su

ANTRADIENIO KALEIDOSKOPAS

Atmestas prezidento siūlymas, auganti įtampa tarp JAV ir Irano bei kitos svarbiausios dienos naujienos

Svarbiausių spalio 31-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga. Atmestas prezidento siūlymas dėl pensijų kaupimo Seimas antradienį po pateikimo nepriėmė prezidento Gitano

IŠSKIRTINIS INTERVIU

P. A. de Silva Pereira: net jei šiandien pradėsime gyventi tvariau, klimato kaita iškart nesustos

Su Mykolo Romerio universitete dirbančiu klimato kaitą tyrinėjančiu profesoriumi Paulo Alexandre de Silva Pereira IQ apžvalgininkė Agnė Piepaliūtė aiškinosi klimato

APLINKOSAUGA

Už atliekų išmetimą į aplinką grės ir baudžiamoji atsakomybė

Už neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką galės būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, antradienį nusprendė Seimas.

KLIMATO ATASKAITA

Europa – sparčiausiai šiltėjantis žemynas pasaulyje

Europa – sparčiausiai šiltėjantis pasaulio žemynas, kuriame praėjusiais metais buvo maždaug 2,3 laipsnio Celsijaus karščiau nei priešindustriniais laikais, teigiama pirmadienį paskelbtoje išsamioje ataskaitoje.

KLIMATO KAITA

Lietuvą alina sausra: specialistai džiugių žinių neturi – stichiniai reiškiniai ateityje smogs dar stipriau

Vis daugiau Lietuvos regionų fiksuojama pavojinga stichinė sausra, o trečdalyje šalies teritorijos jau pasiekta penkta – pati aukščiausia – miškų gaisringumo klasė. Kai kuriuose Lietuvos miškuose dėl aukštos gaisro rizikos gyventojams jau uždrausta lankytis. Ūkininkai taip pat skambina pavojaus varpais, mat dalį derliaus naikina ne tik užsitęsusi sausra, jam pakenkė ir prieš tai buvusios šalnos.

APLINKOSAUGA

S. Gentvilas: mažinant iškastinio kuro importą, Lietuvos ekonomikoje galėtų likti apie 6 mlrd. eurų

Mažindama iškastinio kuro vartojimą ir jo importą, Lietuva galėtų sutaupyti iki 6 mlrd. eurų, teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Anot jo, tiek kasmet kainuoja importuojami taršūs energijos ištekliai.

APLINKOSAUGA

Aplinkosaugininkai nepritarė „Grigeo Klaipėdos“ aplinkos atkūrimo planui

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) nepritarė Karšių marias ilgus metus teršusios kartono gamybos įmonės „Grigeo Klaipėda“ pateiktam naujam aplinkos atkūrimo planui.

APLINKOSAUGA

Priimtas istorinis JT susitarimas dėl gamtos apsaugos

Jungtinių Tautų susitikime dėl biologinės įvairovės dalyvaujančios šalys anksti pirmadienį priėmė istorinį susitarimą, kuriuo siekiama nutraukti dešimtmečius trunkantį aplinkos niokojimą, keliantį grėsmę pasaulio rūšims ir ekosistemoms.