IQ.LT

Meniu

penktadienis, balandžio 10 d.

Valstybių varžybos dėl pigesnio kuro: kas už tai sumoka?

Degalų kainos kanda jau šiandien, daugelis šalių tai laiko rimta problema ir skuba reaguoti. Priemonių arsenalas platus: kainų lubos, PVM ir akcizų mažinimas, tiesioginės išmokos gyventojams, parama verslui, viešojo transporto subsidijos, degalų kiekio ribojimai, net rekomendacijos riboti keliones ir dirbti iš namų. Vis dėlto, neapibrėžtumas didelis, o aukštos degalų kainos gali būti tik pirmosios kregždės. Jei energetikos krizė užsitęs, teks spręsti gerokai sudėtingesnes problemas.

Ką investuotojams žada dividendų sezonas Baltijos biržoje

Už lango kovo mėnuo, ir Baltijos biržoje įsibėgėja dividendų sezonas.

Užsitęsus energetikos krizei – nauja maisto infliacijos banga?

Lietuvai nespėjus pamiršti 2021-2022 m. maisto kainų šoko, bręsta dar vienas. Energijos nešėjų kaina tiesiogiai „įsiūta“ į maisto pridėtinės vertės grandines. Jau galima stebėti aštrią azoto trąšų kainų reakciją į krizę, netruks į viršų užsiriesti ir žemės ūkio žaliavų kainų kreivės. Jei karas Artimuosiuose Rytuose greitu metu nesibaigs, tai neišvengiamai sukels dar vieną maisto žaliavų infliacijos bangą, kuri paveiks ir maisto prekių infliaciją galutiniams vartotojui.

Naftos kainų šokas – ar jis privers ECB kelti palūkanas?

Pastarosiomis savaitėmis finansų rinkos vėl gyvena geopolitikos ritmu. Nors „pastarosiomis savaitėmis“ tikėtina per švelniai pasakyta, bet pagrindinė tema šiuo metu viena – JAV ir Izraelio kariniai smūgiai Iranui. Jie naujai prikėlė klausimą, kuris investuotojus lydi po tokių įvykių: ar naftos kainų šuolis gali vėl užsukti infliacijos spiralę ir priversti centrinius bankus griežtinti pinigų politiką?

ECB šįkart palūkanų nelies, horizonte – stagfliacijos grėsmė

Baigiantis trečiajai karo Artimuosiuose Rytuose savaitei, šiandien ir rytoj į posėdžius renkasi svarbiausių pasaulio centrinių bankų pinigų politikos formuotojai. Geopolitinio neapibrėžtumo rūkas, sudirgusios finansų ir žaliavų rinkos bei energetikos sąnaudų šoko poveikis realiajai ekonomikai – visa tai reikšmingai komplikuoja kertinį centrinių bankų uždavinį – užtikrinti kainų stabilumą.

Karas Irane įplieskė naują energetikos krizę. Kiek jai atsparus Lietuvos ūkis?

Dėl JAV ir Izraelio karinio konflikto su Iranu kasdien gilėja didelio masto energetikos krizė. Naftos ir dujų gavybos pajėgumų bei naftos perdirbimo infrastruktūros apšaudymai Persijos įlankos valstybėse, visiškai užsmaugtas Hormuzo sąsiauris ir sutrikdyta energetikos nešėjų logistika, išaugęs neapibrėžtumas kaitina žaliavų ir finansų rinkas. Stengdamiesi stabilizuoti situaciją, ekonominės politikos formuotojai ima svarstyti atsako priemonių paketus.

Atlyginimai Lietuvoje: toliau auga, bet skirtingomis pavaromis

Naujausi darbo užmokesčio duomenys rodo, kad atlyginimai Lietuvoje toliau auga visose savivaldybėse, tačiau regioniniai skirtumai išlieka ryškūs. Didžiausi atlyginimų vidurkiai išliko didžiuosiuose ekonominiuose centruose, tačiau sparčiausią augimą demonstravo smulkesnės savivaldybės. Tuo tarpu, atokesnėms savivaldybėms šios lenktynės kelia vis didesnių sunkumų.

Būsto rinkoje – karštas sausis

Būsto rinka slysta ant ciklinio atsigavimo bangos keteros ir aktyvumu stebina jau antrus metus iš eilės. Vis dėlto, kyla klausimų, ar pavyks statybų sektoriui patenkinti išaugusį pirkėjų apetitą ir išsaugoti tvarią būsto rinkos raidą.

Lietuvos BVP: dar vieni sėkmingi plėtros metai

2025-uosius ambicingai pradėjusi Lietuvos ekonomika antrąjį pusmetį sulėtino apsukas. Nepaisant to, metų rezultatas išliko solidus ir papildė itin sėkmingą Lietuvai raidos atkarpą. Be recesijos įveikusi pandemijos, rusijos agresijos ir energetinės krizės barjerus, šio kliūčių ruožo finišą Lietuva pasiekė tarp sėkmingiausiųjų ES.

Pramonė metus baigė silpnesniais akordais

Po energingų startų 2025 m. pirmąjį pusmetį, nuo liepos apdirbamosios pramonės augimas išsikvėpė. Trečiąjį ketvirtį stebėjome epizodus, kai pramonės produkcijos apimtys net buvo kuklesnės nei analogiškais 2024 m. mėnesiais. Geopolitinės įtampos, vangesnė ES pramonės raida ir struktūrinės problemos bei JAV muitų politikos viražai didino neapibrėžtumą ir gadino rinkų apetitą mūsų produkcijos eksporto srautams.

Kaip D. Trumpo operacija Venesueloje paveiks naftos rinką?

Savaitgalį įvykusi D. Trumpo inicijuota JAV operacija Venesueloje ir N. Maduro suėmimas prikaustė viso pasaulio dėmesį ir sukėlė daug geopolitinio triukšmo. Tuo tarpu, JAV prezidento planai perimti Venesuelos naftos atsargų kontrolę šiek tiek spustelėjo naftos kainų ir šios žaliavos ateities sandorių kreives žemyn.

Infliacija Lietuvoje ir kitąmet viršys euro zonos vidurkį

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lapkritį mėnesio infliacija Lietuvoje siekė 0,4 proc., o palyginti su pernai metų lapkričio mėnesiu, kainos vidutiniškai pakilo 3,8 proc.

Lietuva išlaiko spartų atlyginimų augimo tempą. Ar jis tvarus?

Švieži Sodros duomenys rodo, kad vidutinio atlyginimo „į rankas“ metinis augimas Lietuvoje trečiąjį ketvirtį siekė 7,5 proc., o prieš mokesčius – 8,1 proc. Tokios tendencijos padeda Lietuvai išlikti viena sparčiausiais pajamų augimo tempais pasižyminčių ES valstybių. Vis dėlto, aukštesnis bendras nedarbo lygis, po pandemijos užsilikusi didesnė jaunimo bedarbystė, vangi samda ir lėčiau nei tankėja bedarbių gretos kuriamos naujos darbo vietos atskleidžia ekonominės raidos ciklinius ir struktūrinius netolygumus.

Lietuvos ekonomika lėtina apsukas

Trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ūkio pulsas sulėtėjo, prekių eksporto varikliai ėmė strigti, tačiau atsparumą palaiko vidaus paklausa.

Rinkiminių pažadų lietaus mažai paisantis 2026 m. biudžetas

Stebint biudžeto pirminius skaičius, panašu, kad rinkiminiai ir Vyriausybės programos dosnūs pažadai liks labiau popieriuje, o realybėje biudžetas 2026 m. nusimato gerokai drausmingesnis, nei buvo galima tikėtis.

ŽYMA
ARTEA