Alternatyva bankiniam finansavimui

Pastaruoju metu vis daugiau Lietuvos įmonių, ypač NT ir transporto sektoriuose, skundžiasi dėl sunkiau prieinamo bankinio finansavimo ir griežtėjančių skolinimo sąlygų. Nors tebesitęsia žemų ECB palūkanų laikotarpis, naujos verslo paskolos brangsta. Bankų sektoriaus turtas sparčiai auga, blogų paskolų dalis nuosekliai mažėja, o kapitalo pakankamumo rodikliai su kaupu viršija nustatytas normas, tačiau daugėja įmonių (ypač smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV), kurioms palyginti pigūs bankų pinigai tampa sunkiai prieinami.

Bankų tuštėjimo metas: pamažu nyksta skyriai, panašus likimas gali laukti kortelių

Per pastarąjį dešimtmetį finansų paslaugų sektoriuje įvyko nemažai transformacijų, tačiau, panašu, permainų ateityje laukia dar daugiau. Kaip bankai galėtų atrodyti 2029-aisiais?

P. Tasca: „Kriptovaliutos leis atsirasti naujai investicijų į nekilnojamąjį turtą klasei“

Oficialūs finansų rinkos žaidėjai vis dar yra labai susidomėję kriptovaliutomis ir blockchain sprendimais, tikino ne vienai institucijai šiuo klausimu patarinėjęs ekonomistas Paolo Tasca. Kalbėdamas su IQ apžvalgininku Gyčiu Kapsevičiumi jis pabrėžė, kad menkas vartotojų išmanymas sukuria terpę apgavystėms kriptovaliutų rinkoje.

BANKAI

Šaltiniai: „Danske Bank“ greičiausiai trauksis iš Lietuvos ir kitų Baltijos šalių

Antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ Lietuvos filialas ketvirtadienį ketina pranešti apie planus pasitraukti iš Lietuvos ir galbūt visų Baltijos šalių, BNS patvirtino du tarpusavyje nesusiję šaltiniai.

Smuko Lietuvoje veikiančių bankų pelnas

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai praėjusiais metais uždirbo 239,7 mln. eurų grynojo pelno.

Dar viena apsivalymo patirtis

Latvijoje įsismarkavo skandalas dėl valstybės centrinio banko vadovo Ilmaro Rimševičiaus galimo kyšininkavimo ir neformalaus bendravimo su Rusijos pareigūnais.

1988–1997 m.: rankų grandinė, nestabilūs bankai ir Algirdas Brazauskas

Valstybės sėkmė gali būti matuojama tuo, kaip kokybiškai ji reflektuoja praeitį, kaip ryžtingai kuria dabartį ir tiki ateitimi.

Bankininkai ir „anonimai“

Prekėmis ir paslaugomis Šiaurės šalių verslininkai keitė Lietuvą beveik nuo pat nepriklausomybės atgavimo. Lietuviai kitoje jūros pusėje gerokai tylesni, tačiau irgi ne pėsti.

Kur veda akla meilė žemoms kainoms?

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro" duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią nerimą lietuviams keliantis veiksnys yra... kainų augimas. Kiek pagrįsta yra tokia mūsų šalies gyventojų baimė?

Kai nugali baimė arba smalsumas

Centriniai bankai ir įstatymų leidėjai neturi vienos nuomonės apie kriptovaliutas

Išsivadavusi iš spąstų?

Nors Portugaliją ir Lietuvą skiria didelis atstumas, jų istorinė bei ekonominė raida turi daug panašumų. Ko galime išmokti iš šios ES valstybės?