Visur ir niekur

Šiandien Vyriausybė pagaliau Seimui pateikė 2018-ųjų metų biudžetą. Sveikintina, kad ypač didelis dėmesys skiriamas skurdo ir socialinės atskirties mažinimui, Lietuvos saugumui, žadama mažinti biurokratinį aparatą. Tačiau skaitant biudžeto projektą susidaro įspūdis, kad Vyriausybė ir vėl daro klaidą mąstydama tik metus į priekį ir negalvojama, kaip sukurti tokias ekonomikos sąlygas, kurios leistų Lietuvai klestėti.

Lietuva pernai nepanaudojo 650 mln. eurų Europos Sąjungos paramos

2016 metais Lietuva leido Europos Sąjungos (ES) paramai praplaukti pro šalį – nepaliesti liko 650 mln. eurų. Visa tai lėmė perteklinį valdžios sektoriaus biudžetą, tačiau tik pagilino lėšų įsisavinimo problemą.

Šeši pokyčiai, po 2020-ųjų laukiantys Lietuvos ekonomikos

Dabartinė Europos Sąjungos (ES) septynerių metų finansinė perspektyva bus užbaigta jau po trejų metų. Šiuo metu Bendrijos institucijos svarsto, koks turėtų būti sąjungos biudžetas po 2020-ųjų ir kaip sušvelninti Didžiosios Britanijos pasitraukimo padarinius.

Kitų metų biudžetas: papildomi 0,5 mlrd. eurų vaikams, pensijoms ir skurdo mažinimui

Kitų metų biudžete turėtų atsirasti papildomų lėšų vaikams, pensijoms bei kitai paramai. Premjeras Saulius Skvernelis siūlo padidinti skiriamas lėšas beveik 0,5 mlrd. eurų. Iš viso šioms sritims galėtų būti skiriama daugiau nei 4 mlrd. eurų.

Biudžetas padidėjo 111 mln. eurų daugiau nei planuota

Valstybės ir savivaldybių biudžetai šiemet gavo 2,57 mlrd. eurų pajamų - 4,5 proc. (110,8 mln. eurų) daugiau nei planuota ir 12,4 proc. (283,3 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat metu.

Viskas kainuos daugiau

Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė skamba anekdotiškai, tačiau iš tiesų yra rimtas perspėjimas.