KOMENTARAS

Euro zonos infliacija ir EURIBOR: ko tikėtis artimiausiu metu?

Europos Centrinis Bankas (ECB), priimdamas sprendimus dėl bazinių palūkanų dydžių euro zonoje, itin didelį dėmesį skiria euro zonos infliacijos rodikliams – tiek jų raidai, tiek trumpalaikėms prognozėms, kurios leidžia numatyti kokia bus infliacija artimoje perspektyvoje. Tad kaipgi keisis euro zonos infliacija artimiausiais mėnesiais?

KOMENTARAS

Europos Sąjungos ekonomikos perspektyvos: lipame iš duobės?

Pastaruosius kelerius metus euro zonos ekonomikos dinamika nedžiugino – BVP augimas balansavo ties stagnacijos ir recesijos riba. Rinkos dalyviai, regis, prie šios situacijos priprato, o viešojoje erdvėje euro zonos ekonomika dažnai buvo akcentuojama kaip silpna. Vis dėlto, tikėtina, kad ji šiuo metu yra pasiekusi didžiausią įtampą, o artimiausiu metu matysime vis daugiau pozityvių signalų.

KOMENTARAS

JAV dolerio silpnėjimas: kokie Baltijos šalių verslai turi išlaikyti budrumą?

KOMENTARAS

Ką Lietuvos ekonomikai reikš didesnės gyventojų pajamos 2026 m.?

Nuo 2026 m. pradžios Lietuvoje įsigaliojo reikšmingi pokyčiai, kurie tiesiogiai paveiks gyventojų pajamas ir jų finansinius sprendimus. Didėja minimalus mėnesinis atlyginimas, pensijos vidutiniškai augs apie 12 proc., o daliai gyventojų atsiveria galimybė pasitraukti iš antros pensijų pakopos. Tai reiškia, kad į namų ūkių biudžetus papildomai įplauks daugiau lėšų. O kaip tai atsilieps Lietuvos ekonomikai?

KOMENTARAS

Lietuvos skolinimo rinka muša rekordus, būsto paskolų augimas lenkia net pandeminį piką

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos paskolų rinka pademonstravo įspūdingą augimą. Naujos paskolos siekia rekordinius lygius, o būsto paskolų apimtys kyla sparčiau nei pandemijos laikotarpiu. Tai rodo, kad gyventojų ir verslo pasitikėjimas ekonomikos perspektyvomis atsigauna – gyventojai aktyviai grįžta į būsto rinką, o verslas planuoja investicijas.

KOMENTARAS

Baltijos šalių ekonomikos: Lietuva išlaiko lyderės poziciją

Įpusėjant 2025 metams, vis aiškiau matyti, kaip šiemet vystosi Baltijos šalių ekonomikos ir kuri iš jų pasižymi stipriausiu ekonomikos ciklu. Naujausi duomenys bei išankstiniai makro rodikliai rodo, kad Lietuvos ekonomika regione ir toliau išlaiko lyderystę tarp Baltijos šalių. Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuva buvo vienintelė Baltijos šalis, kurioje užfiksuotas BVP augimas, tuo metu, kai Latvijos ir Estijos ekonomikos toliau traukėsi.

KOMENTARAS

Neapibrėžtumo laikais – Baltijos šalių atsparumo pamokos

Šiandienos pasaulis, kupinas geopolitinių įtampų ir ekonominio neapibrėžtumo, gali priminti sūpynes tarp realybės, lūkesčių, rizikų ir nežinios dėl ateities. Vis dėlto, kaip ir gamta, ekonomika vystosi cikliškai. Per pastaruosius dešimtmečius ne kartą neapibrėžtumą patyrusios Baltijos šalys įrodė, kad tvirtas ekonominis atsparumas gali padėti įveikti ne vieną iššūkį.

KOMENTARAS

Lietuvos ekonomika 2025-aisiais – tarp augimo ir audros debesų

2025 m. pradžia Lietuvos ekonomikai pažymėta dviprasmiškomis nuotaikomis. Viena vertus, žvelgiant į praėjusių metų pabaigą, situacija atrodė tarsi iš vadovėlio – ketvirtąjį 2024 m. ketvirtį šalies BVP šoktelėjo net 3,7 proc., o tokio tempo nebuvome matę nuo pat 2022 m. pradžios. Atsigavusi pramonė, augančios mažmeninės prekybos apimtys, pagerėję vartotojų lūkesčiai ir net pirmieji būsto rinkos atsigavimo ženklai leido įžengti į 2025-uosius su aiškiai pozityvia nuotaika. Vis dėlto, kaip dažnai nutinka ekonomikoje, tai, kas kyla, negali augti amžinai.

KOMENTARAS

JAV ekonomikos sulėtėjimas: ar Baltijos šalims yra ko nerimauti?

Pastaruoju metu pasaulio finansų rinkose tvyro įtampa dėl galimos JAV ekonomikos recesijos. Amerikos akcijų indeksų svyravimai, augantis neapibrėžtumas tarp investuotojų ir vis dažniau viešojoje erdvėje girdimas žodis „recesija“ kelia klausimą – kaip tai gali paveikti Baltijos valstybes?

KOMENTARAS

Lėtėjanti JAV ekonomika – konkurencinio pranašumo šansas Baltijos šalių verslams

2024 m. pabaigoje, kai D. Trumpas vėl buvo išrinktas JAV prezidentu, finansų rinkose tvyrojo optimizmas. Tikėtasi, kad verslui palanki administracija skatins ekonomikos augimą, o JAV įmonių akcijų kainos toliau kils. Tuo metu euro zonos ekonomikai prognozuotas silpnumas, ypač Vokietijai balansavus ties recesijos riba. Euro ir dolerio kursas beveik pasiekė paritetą, investuotojai perkėlinėjo kapitalą iš Europos į JAV. Tačiau 2025-ieji prasidėjo kitaip, nei tikėtasi – JAV ekonomikos perspektyvos ėmė kelti abejonių, o euro zonos ekonomika demonstravo atsigavimo ženklus.

KOMENTARAS

Ar vis dar tenka rinktis tarp profesinės sėkmės ir asmeninio gyvenimo?

Lietuvoje sparčiai kinta lyderystės supratimas, tačiau klausimas, kaip suderinti karjerą ir asmeninį gyvenimą, išlieka aktualus daugeliui profesionalų ir lyderių. Sėkmė nebėra vertinama vien pagal užimamas pareigas ar finansinius rodiklius – vis didesnį vaidmenį įgauna profesinio ir asmeninio gyvenimo balansas bei tvari lyderystė.

MAKROEKONOMIKA

Kodėl Lietuvos vartotojų optimizmas – didžiausias Europos Sąjungoje?

Lietuvos vartotojų optimizmas kovo mėnesį buvo didžiausias visoje Europos Sąjungoje, o Lietuva ir Lenkija – vienintelės valstybės, kur vartotojų optimizmo

KOMENTARAS

Europos Centrinis Bankas ruošia dirvą palūkanoms karpyti birželį

Pastarasis Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos posėdis stebuklo nesukūrė: kad sulauksime pirmojo palūkanų mažinimo jau dabar, tikimybė buvo praktiškai

LIETUVOS BANKAI

„Citadele“ bankas pernai uždirbo 110 mln. eurų grynojo pelno

2023 metais „Citadele“ bankas gavo 234 mln. eurų veiklos pajamų ir uždirbo 110 mln. eurų grynojo pelno, t. y. dvigubai

KOMENTARAS

Gruodį euro zonos infliacija paspartėjo. Ar tai pakeis ECB palūkanų politiką?

Pirmosios 2024 m. sausio savaitės pabaigoje analitikai ir rinkos dalyviai nekantriai laukė praėjusių metų gruodžio euro zonos infliacijos duomenų. Dėl ženklaus infliacijos euro zonoje sulėtėjimo rudenį praėjusių metų pabaigoje buvo vis agresyviau piešiamas bazinių palūkanų karpymo euro zonoje scenarijus. Gruodžio euro zonos infliacijos paspartėjimas buvo kiek mažesnis nei tikėjosi rinka, o grynoji infliacija toliau lėtėjo ir buvo mažiausia per 21 mėnesį. Ekspertai, kuriuos reguliariai apklausia „Bloomberg“, ir toliau piešia agresyvias bazinių palūkanų ir EURIBOR mažėjimo prognozes euro zonai, tačiau koją šioms prognozėms gali pakišti keletas rizikos faktorių.