IQ.LT

Meniu

pirmadienis, liepos 13 d.

Pasaulio ekonomika persijungia į ramesnį, bet stabilų augimą

Vasaros mėnesiai rodo laipsnišką pasaulio ekonomikos augimo tempo normalizavimąsi – infliacinis spaudimas palaipsniui mažėja, o ekonominis aktyvumas išlieka gana atsparus. Žemesnės energijos išteklių kainos padėjo pristabdyti kainų augimą tiek Europoje, tiek JAV – tai pagerino namų ūkių perkamąją galią ir sumažino įmonių sąnaudų naštą. Nors gamybos sektoriuje ir darbo rinkoje kai kuriuose regionuose stebimas nuosaikesnis aktyvumas nei pavasarį, ekonomikos augimo perspektyvos išlieka teigiamos, o infliacijos atsitraukimas didina stabilesnio augimo galimybes ateinančiais ketvirčiais.

Karščio bangos vis labiau veikia Europos ekonomiką

Šių metų vasara Europoje prasidėjo ryškia karščio banga, dar kartą priminusia, kad klimato kaita jau seniai nėra vien aplinkosaugos problema. Ji vis labiau tampa ekonomikos iššūkiu, darančiu įtaką tiek augimui, tiek infliacijai. Tai patvirtina ir naujausi Europos Centrinio Banko (ECB) tyrimai* – ekstremalus karštis veikia ekonominį aktyvumą ir kartu didina spaudimą maisto kainoms.

Euro zonos infliacija įsibėgėja: kaip reaguos Europos Centrinis Bankas?

Birželio 11 d. vyksiantis Europos Centrinio Banko (ECB) posėdis gali tapti svarbiu lūžio tašku euro zonos pinigų politikoje. Po ilgesnės stabilumo fazės rinkos beveik vieningai tikisi, kad ECB bazines palūkanų normas padidins 25 baziniais punktais – nuo 2 proc. iki 2,25 proc. Tiesa, gali būti, kad tai ne paskutinis toks sprendimas šiemet.

Finansinis atsparumas neapibrėžtumo laikais: ko išmokė 2008-ųjų krizė?

Prieš beveik du dešimtmečius pasaulį sukrėtė finansų krizė, kurios atgarsiai daugeliui vis dar išlikę atmintyje. 2008-ieji tapo sinonimu ekonominiam nuosmukiui, prarastoms santaupoms ir sugriuvusiems planams. Šiandien, stebint geopolitinę įtampą, svyruojančias palūkanas ir infliaciją, kyla klausimas, ar istorija gali pasikartoti ir kam turėtume ruoštis?

Vartotojai – tarp pensijų reformos ir konflikto Artimuosiuose Rytuose gniaužtų

Lietuvos mažmeninės prekybos duomenys rodo, kad vartojimas kol kas išlieka atsparus išorės veiksniams – gyventojų išlaidos prekėms bei paslaugoms nemažėja net ir tvyrant geopolitiniam neapibrėžtumui. Vis dėlto vartotojų lūkesčių rodikliai atskleidžia kitą pusę.

Verslas ruošiasi didesniam neapibrėžtumui: ar Baltijos šalys išliks atsparios?

Konfliktui Irane tęsiantis jau trečią mėnesį, pasaulio rinkose išlieka padidinta įtampa. Energetikos kainos laikosi aukštame lygyje, o tarp verslo atstovų ir investuotojų vis dažniau girdimos diskusijos apie galimą naują ekonomikos sulėtėjimo bangą Europoje. Vis dėlto, nepaisant augančio neapibrėžtumo, šiandien dar nematome ženklų, rodančių artėjantį sunkmetį euro zonoje ar Baltijos regione.

Rinka jau kelia palūkanas – ar ECB seks iš paskos?

Šį ketvirtadienį Europos Centrinis Bankas (ECB) priims sprendimą dėl bazinių palūkanų normų. „Citadele“ banko vertinimu, ECB artimiausiame posėdyje bazinių palūkanų nekeis ir jos išliks ties 2 proc. riba. Tam yra kelios svarbios priežastys, kurios rodo, kad sprendimas šiandien nėra vien tik apie infliaciją.

„Aumovio“ pasitraukimas – signalas apie naują investuotojų realybę?

Kovo pabaigoje pasirodžiusi žinia apie Vokietijos automobilių pramonės milžinės „Aumovio“ pasitraukimą iš Lietuvos rinkos atkreipė dėmesį į platesnį klausimą – kas šiandien iš tiesų lemia užsienio investuotojų sprendimus. Ar tai pavienis atvejis, ar signalas apie platesnius pokyčius?

EURIBOR jau kyla – ką tai reiškia paskolų turėtojams?

EURIBOR jau pradėjo kilti – ir tai vyksta dar prieš ECB priimant sprendimus dėl bazinių palūkanų. Finansų rinkos šiuo metu tikisi net kelių palūkanų didinimų šiemet, o tai reikštų ir augančias būsto paskolų įmokas. Vis dėlto kyla abejonių, ar tokie lūkesčiai yra pagrįsti ir atitinka dabartinę ekonominę situaciją.

Daugėja ir naujų įmonių, ir bankrotų: kokių verslo tendencijų tikėtis šiemet?

Nepaisant neapibrėžtumo sąlygų verslumo potencialas nemažėja – praeitais metais Lietuvoje registruota daugiausia naujų įmonių nuo 2000 metų. Vis dėlto platesnis Europos kontekstas rodo labiau kontrastingą situaciją. „Eurostato“ duomenimis, 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį naujų įmonių registracijų skaičius Europoje augo tik 0,5 proc., o bankrotų skaičius padidėjo 2,5 proc. Kyla klausimas, kokių tendencijų verslo aplinkoje galime tikėtis šiais metais?

Senstanti Baltijos šalių visuomenė: kas laukia mūsų ekonomikos?

Demografiniai pokyčiai Baltijos šalyse jau šiandien tyliai perbraižo ekonomikos ateitį. Mažėjantis gimstamumas, ilgėjanti gyvenimo trukmė ir vėliau priimami svarbiausi gyvenimo sprendimai keičia ne tik visuomenės struktūrą, bet ir darbo rinką, vartojimą bei finansų sistemą. Lietuvoje visuomenė sensta beveik dvigubai greičiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, o iki 2050 m. ji gali tapti viena vyriausių Europoje. Ar mūsų ekonomika tam pasiruošusi?

Žmonių finansinis saugumas yra ir valstybės atsparumo klausimas

2026-uosius Lietuva pasitiko tebesitęsiant geopolitiniam neapibrėžtumui regione. Valstybėms tenka derinti saugumo, socialinius ir ekonomikos stiprinimo prioritetus, todėl ypač svarbus tampa ne tik viešųjų finansų tvarumas, bet ir pačių gyventojų finansinis pasirengimas. Ar gebame planuoti finansus ne tik geresniems laikams, bet ir nenumatytiems scenarijams – ir nuo ko tai labiausiai priklauso?

Euro zonos infliacija ir EURIBOR: ko tikėtis artimiausiu metu?

Europos Centrinis Bankas (ECB), priimdamas sprendimus dėl bazinių palūkanų dydžių euro zonoje, itin didelį dėmesį skiria euro zonos infliacijos rodikliams – tiek jų raidai, tiek trumpalaikėms prognozėms, kurios leidžia numatyti kokia bus infliacija artimoje perspektyvoje. Tad kaipgi keisis euro zonos infliacija artimiausiais mėnesiais?

Europos Sąjungos ekonomikos perspektyvos: lipame iš duobės?

Pastaruosius kelerius metus euro zonos ekonomikos dinamika nedžiugino – BVP augimas balansavo ties stagnacijos ir recesijos riba. Rinkos dalyviai, regis, prie šios situacijos priprato, o viešojoje erdvėje euro zonos ekonomika dažnai buvo akcentuojama kaip silpna. Vis dėlto, tikėtina, kad ji šiuo metu yra pasiekusi didžiausią įtampą, o artimiausiu metu matysime vis daugiau pozityvių signalų.

JAV dolerio silpnėjimas: kokie Baltijos šalių verslai turi išlaikyti budrumą?

ŽYMA
CITADELE