SILICIO SLĖNIS

Dirbtinis intelektas žudo pornografijos verslą

Dirbtinės gašlybės užplūs internetą ir atvers naujas galimybes bei pavojus

DI BURBULAS

O vis dėlto DI burbulas pučiasi...

Ar gigantiškos investicijos į dirbtinį intelektą (DI) turi ekonominį pagrindą?

KOMENTARAS

DI išlieka pagrindiniu JAV akcijų rinkos augimo varikliu

JAV akcijų rinka 2026 m. pradžioje išlaiko stiprų augimo impulsą – prognozuojama, kad „S&P 500“ indeksas dar paaugs, o pagrindiniu rinkos varikliu išlieka dirbtinis intelektas ir su juo susijusios technologijos. Vis dėlto, optimizmui kyla iššūkių: makroekonominė neapibrėžtis, fiskalinė politika ir JAV Federalinio rezervų banko (FED) valdymo rizika gali riboti tolimesnį kilimą. Tuo metu infliaciją suvaldžiusioje euro zonoje augimo ženklai išlieka atsargūs, o Kinija demonstruoja atsparumą prekybos karui, tik klausimas – kiek tvarų?

KOMENTARAS

Kokios yra etiško DI naudojimo ribos?

Dirbtinis intelektas (toliau – DI) sparčiai keičia studijas ir mokslinius tyrimus, todėl akademinėje bendruomenėje vis dažniau keliamas klausimas, ar ši technologija netampa grėsme sąžiningumui. Akademinės etikos praktika rodo, kad svarbiausias iššūkis kyla ne dėl pačių technologijų, o dėl to, kaip aiškiai ir nuosekliai jomis mokame dirbti.

KOMENTARAS

Suaugusiųjų perkvalifikavimas ir ateities įgūdžių lavinimas: kodėl radę veikiantį sprendimą, jo atsisakėme?

Dirbtinio intelekto revoliucija, automatizacija ir skaitmenizacija iš esmės keičia šiuolaikinės darbo rinkos poreikius, todėl pažangios valstybės intensyviai investuoja į perkvalifikavimo mokymus, o daugiausiai dėmesio skiria aukštą pridėtinę vertę kuriančioms profesijoms. Lietuva taip pat buvo atradusi sėkmingai veikiantį sprendimą – APVK programas suaugusiems, tačiau šiandien norintiems persikvalifikuoti ir dirbti augančiuose sektoriuose šie mokymai tapo faktiškai nepasiekiami.

KOMENTARAS

DI 2026 m. – ką daryti, kad nebūtume nustumti į technologinę periferiją

Ryte, kai visi dar tik ruošiamės eilinei darbo dienai, dirbtinis intelektas (DI) dažniausiai jau darbuojasi pilnu pajėgumu tyliai ir nepastebimai. Iš pirmo žvilgsnio jis nesiūlo revoliucijos – jis mums teikia atsakymų juodraščius, suklasifikuoja užklausą, sudėlioja prioritetus, suranda panašų atvejį internete, sutaupo kelias minutes. Iš šių minučių susideda valandos, iš valandų – sąnaudos, o iš sąnaudų – konkurencingumas. Ir čia slypi pagrindinė šios technologijos tiesa: mikro lygmenyje DI jau yra tylus produktyvumo variklis, bet makro statistikoje to dar nematome.

TECHNOLOGIJOS

Z. Stetsiuk: visos viešosios paslaugos ateityje Ukrainoje bus skaitmenizuotos

Ukrainoje veikianti skaitmeninė platforma „Diia“ leidžia ukrainiečiams kur kas lengviau ir greičiau užsitikrinti svarbiausias viešąsias paslaugas – nuo kūdikio gimimo liudijimo iki naujo verslo registracijos. Ši platforma teigiamų vertinimų sulaukė ir anksčiau, tačiau tapo nepakeičiama ketvirtus metus kariaujančioje šalyje. Ukrainos skaitmeninės transformacijos viceministrė Zoriana Stetsiuk Liepai Žeromskaitei pasakojo apie platformos galimybes, iššūkius ir ateities planus.

KOMENTARAS

DI euforijos fone atsiranda daugiau skeptikų – Volstritas sektoriaus pakraščiuose žvalgosi pervertintų bendrovių

Pastarąsias dvi savaites rinkose naujienų netrūko: netylant kalboms apie dirbtinio intelekto (DI) burbulą, daugėja skeptikų. Europoje tuo metu analitikus nustebino netikėtas gynybos bendrovių akcijų išpardavimas. Nors po karo Ukrainoje pradėtas gynybos pajėgumų stiprinimas išlieka prioritetu, rinkos elgsena rodo, kad sektorius tapo taikos derybų lūkesčių įkaitu.

TENDENCIJOS

Ką DI reiškia ekonomikos augimui ir darbo vietoms?

Vis daugiau įmonių pradeda eksperimentuoti su dirbtiniu intelektu (DI) ir svarsto, kaip jis galėtų padidinti pelningumą, todėl intensyvėja diskusijos apie DI poveikį darbuotojams. Jungtinėse Valstijose akivaizdus sparčiai augančių akcijų rinkos vertės ir mažėjančio bendro (ne žemės ūkio) darbo vietų skaičiaus neatitikimas paskatino žiniasklaidą kalbėti apie technologijų sukeltą darbo vietų naikinimą.

TOP500

Jaunieji dirbtinio intelekto aitvarai

Kiekviena technologijų revoliucija pagimdo naują sėkmingų verslininkų kartą. Ne išimtis ir dirbtinio intelekto (DI) bangą, kuri jau plauna senus verslo modelius, gaudantys lietuviai.

KOMENTARAS

Kiek gali tęstis DI bumas?

Dirbtinio intelekto (DI) tema ir toliau kausto investuotojų dėmesį – didžiųjų rinkos žaidėjų rezultatai laukiami net labiau nei pagrindiniai ekonominiai rodikliai. Ilgą laiką trukusi euforija dėl DI, pastarosiomis savaitėmis kiek susvyravo, o investuotojai kelia klausimus, ar milžiniškos investicijos į modelių kūrimą ir duomenų centrus atsipirks.

KOMENTARAS

Lietuvos DI veidas: talentų krizė ir brangstantis būstas

Kai Ronas Schmelzeris savo trijų publikacijų cikle „Forbes“ žvilgsnį nukreipė į Lietuvos dirbtinio intelekto ekosistemą, galutinis vaizdas priminė ne dramatinę trilogiją, o ramų panoraminį kadrą – jokių grėsmingų antagonistų, jokių egzistencinių krizių, tiesiog nuoseklus portretas šalies, kuri tyliai ir kryptingai kuria savo inovacijų ekonomiką. Tonas net kiek primena rašytojos Jane Austen kūrybą: darbštūs miestelėnai, tiksliai atliekantys savo darbus, visi daugiau ar mažiau sutariantys dėl to „ką reikia daryti“. Tai, žinoma, iš dalies atspindi R. Schmelzerio rašymo stilių, tačiau taip pat ir pačią Lietuvą. Nors šalis nedidelė, ji sugebėjo sukurti bendrą kryptį DI srityje – ne tiek didžiąją strategiją, kiek bendrą kompasą, kuriuo vadovaujasi politikos formuotojai, tyrėjai ir verslai.

DIRBTINIS INTELEKTAS

DI keičia bendrovių ir jų vadovų vaidmenį ekonomijoje. Ar įmonėms gresia išnykti?

Kone visos diskusijos apie DI yra pernelyg siauros ir sutelktos beveik vien į jo poveikį užimtumui ir investicijų grąžai. Kokios darbo vietos išnyks? Kokie įgūdžiai išliks? Ar dabartiniai vertinimai yra pagrįsti? Šie klausimai, nors ir svarbūs, tačiau nepastebi gilesnės problemos: ar įmonės – institucijos, kurios pastaruosius du šimtmečius organizavo ekonominį gyvenimą, – išlaikys savo dabartinę formą po to, kai atsirado DI.

DI VERSLE

„Unicorns Lithuania“ tyrimas: DI startuoliai gali tapti nauju Lietuvos ekonomikos augimo varikliu

Vos po penkerių metų Lietuva gali atsidurti tarp stipriausių Europos technologijų centrų, rodo naujausias asociacijos „Unicorns Lithuania“ tyrimas. Skaičiuojama, kad iki 2030 m. startuolių skaičius šalyje galėtų išaugti tris kartus, juose dirbtų dvigubai daugiau specialistų, o valstybės biudžetas papildomai sulauktų apie 5 mlrd. eurų mokesčių.

NEMATOMI TALENTAI

Kaip pastebėti genijų

Dirbtinio intelekto (DI) laikais vis svarbiau – žmogiškasis