Nepatogi tiesa apie migraciją

Į diskusiją apie imigraciją veržiasi sociologija, antropologija ir istorija. Atrodo, kad vien dėl duonos kąsnio gyvenantis Homo economicus užleidžia vietą žmogui, kuriam turėti šaknis yra ne mažiau svarbu, nei pavalgyti.

Švediška meilė

Valstybės ir individo santykiu išsiskirianti Švedija yra unikali Vakarų Europos šalis, kaip teigia istorikas, šiaurietiško visuomenės modelio tyrėjas Larsas Trägårdhas. Interviu IQ apžvalgininkei Kotrynai Tamkutei jis pasakojo apie švedų požiūrį į valstybę, ES ir „Brexit“. Anot jo, net vaikai ir jų padėtis visuomenėje gali būti valstybės politikos analizę formuojantis veiksnys.

Išmoktas bejėgiškumas

Milžinas molinėmis kojomis Lietuvą turėjo palikti jau daugiau kaip prieš ketvirtį amžiaus. Tačiau jo pėdsakai žmonių sąmonėje dar gyvi, o Spalio revoliucijos atgarsius jaučia net jos nemačiusios kartos.

Venesuela kurs savo skaitmeninę valiutą pavadintą „Petro“

Krizės kamuojama Venesuela imasi pačių neįprasčiausių priemonių ekonomikos nuosmukiui suvaldyti. Jos prezidentas Nicolas Maduro paskelbė, kad šalis kuria skaitmeninę valiutą.

Debesuota su pragiedruliais: ar stichinės nelaimės gali padėti augti?

Stichinės nelaimės gali suteikti ir naudos – paskatinti permainas, kilstelėti šalies ekonomiką ir atskleisti gerąją žmonių pusę

Penkios smegduobės, galinčios pristabdyti pasaulio ekonomikos spurtą

Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių bei kitų augimui palankių aplinkybių, horizonte netrūksta rizikų ir pavojų, galinčių nuslopinti šį augimą.

Visur ir niekur

Šiandien Vyriausybė pagaliau Seimui pateikė 2018-ųjų metų biudžetą. Sveikintina, kad ypač didelis dėmesys skiriamas skurdo ir socialinės atskirties mažinimui, Lietuvos saugumui, žadama mažinti biurokratinį aparatą. Tačiau skaitant biudžeto projektą susidaro įspūdis, kad Vyriausybė ir vėl daro klaidą mąstydama tik metus į priekį ir negalvojama, kaip sukurti tokias ekonomikos sąlygas, kurios leistų Lietuvai klestėti.

DVI VOKIETIJOS

Nuostabieji pietūs: naujas Vokietijos padalijimas

Šiaurės ir Pietų Vokietijos skirtumai vis ryškesni

Išsivadavusi iš spąstų?

Nors Portugaliją ir Lietuvą skiria didelis atstumas, jų istorinė bei ekonominė raida turi daug panašumų. Ko galime išmokti iš šios ES valstybės?

Ekonomistas: ekonomikos perkaitimo rizika egzistuoja, verta kaupti rezervą

Pasimokyti iš prieškrizinių klaidų ragina „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas, įvertinęs sparčiausią Europos Sąjungoje kainų Lietuvoje augimą. Jo teigimu, yra ženklų, rodančių, kad ekonomika tikrai kaista, todėl valdžiai reikėtų kaupti rezervą.

Rinkimai Norvegijoje: auganti ekonomika ar didesnė socialinė lygybė?

Nors Norvegija sėkmingai susitvarkė su pabėgėlių migracijos ir naftos kainų iššūkiais, šį pirmadienį vyksiančiuose parlamento rinkimuose rinkėjai gali paremti naują, socialiai atsakingesnį šalies kursą.

Prognozė: po 20 metų Estija pasieks 85 proc. Suomijos pragyvenimo lygio

Viena geriausiai besitvarkančių posocialistinių šalių Estija Vakarų valstybių kontekste atrodo ne taip gerai. Estijos centrinio banko ekonomisto Kasparo Ojos pasiekti 85 proc. Suomijos pragyvenimo lygio prireiks 15–20 metų.