Lietuvos energetikos gelbėtojai: iki 2050-ųjų pusė šalies elektros vartotojų turės tapti ir gamintojais

Planuojama, kad 2050 m. kas antras energijos vartotojas bus ir jos gamintojas. Ar šis tikslas realus?

Tik politika, jokio verslo

Kovo mėnesį turėtų pradėti veikti pirmasis iš dviejų Astravo atominės elektrinės (AE) reaktorių. Kokią įtaką jėgainė turės Lietuvai ir pačiai Baltarusijai?

Kliūtys ir galimybės

Europos Sąjungos žinia aiški: tarša brangs, atsinaujinančioji energetika pigs

Ar permainų vėjai įsuks vėjo jėgaines?

Perfrazuojant populiarų posakį, pučiant permainų vėjams palankus metas statyti ne užuovėjas, o vėjo jėgaines.

Sprendimas – virš galvos

Siekti vis aukštesnės energinio efektyvumo klasės įpareigojanti ES direktyva, procedūrinės lengvatos, didėjantis vartotojų sąmoningumas, finansinis patrauklumas ir sparčiai besivystančios technologijos – pagrindinės priežastys, dėl kurių Lietuvoje vis dažniau naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI). Tarp jų – ir fotovoltinės technologijos.

Žalia ir nepriklausoma

Pasinaudojusi pasaulinės energetikos sistemos pokyčiais Lietuva sugebėjo išsigydyti senas žaizdas. Dabar atėjo metas naujam spurtui.

Lūžio strategija: Lietuvos energetika turi šuoliuoti link atsinaujinančių išteklių

Naujai parengtoje Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad Lietuva artimiausius dešimtmečius sieks naudoti daugiau atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) ir didinti energijos vartojimo efektyvumą. Vis dėlto pakeliui į žalesnę energetiką dar reikia įveikti nemažai kliūčių. Apie pagrindinius energetikos iššūkius ir lūkesčius su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu kalbėjosi IQ politikos redaktorius Tomas Janeliūnas.

1958–1967 m.: chruščiovkės, Leonidas Brežnevas ir elektra

Valstybės sėkmė gali būti matuojama tuo, kaip kokybiškai ji reflektuoja praeitį, kaip ryžtingai kuria dabartį ir tiki ateitimi.