KOMENTARAS

Europos saugumo didinimas ir gerovės valstybės svarba

Ar nacionalinio karinio-politinio saugumo siekiai papildo, o gal prieštarauja socialinio saugumo ir demokratijos siekiams šiuolaikinėse gerovės valstybėse? Gal, vietoje socialinių išlaidų skiriant lėšas gynybai, visiškai dėl kitos priežasties nebeturėsime Europoje taip reikalingo atgrasymo poveikio? Štai ties kuo fokusuojasi dabartinis finansų perskirstymo klausimas Europos šalyse, ypač – po to, kai JAV nutarė sumažinti savo karinį dalyvavimą Europoje.

NATO GYNYBA

Italijos planas pasiekti NATO tikslą: 13,5 mlrd. eurų vertės tiltą į Siciliją siūlo nurodyti kaip karines išlaidas

Susidūrę su bauginančiu nauju NATO išlaidų tikslu, Italijos politikai siūlo, kad 13,5 mlrd. eurų vertės tiltas į Siciliją būtų laikomas

KOMENTARAS

Mes vis dar gyvename taikos iliuzijoje

Praėjus trejiems karo Ukrainoje metams, daugelis Lietuvos žmonių vis dar nežino, ko iš jų tikisi valstybė. Daugelis daugiau ar mažiau įsivaizduoja, ką daryti dabar, bet jeigu ateis diena X?

BRIUSELIS

„Kaip tas studentas“: Lietuva pagaliau paprašė EK padaryti išimtį gynybos finansavimui

Lietuva penktadienį formaliai pristatė kreipimąsi į Europos Komisiją (EK), kad dėl gynybos įsigijimų būtų leista taikyti išimtį ES biudžeto deficito taisyklėms. Sąlyginis kelių dienų vėlavimas pateikti tokį prašymą sukėlė klausimų kai kuriems politikams.

VISUOMENĖ

Petys į petį: kaip europiečiai žiūri į savo ir kaimynų šalies gynybą?

„Mes būsime čia ir kovosime, kol nebegalėsime kovoti“, – kovo mėnesį JAV leidiniui „Washington Post“ teigė švedų karė Tilda, dalyvavusi pratybose Latvijoje. Joms vadovavę NATO karininkai teigė, kad Aljansas yra pakankamai pasiruošęs atremti grėsmes iš Rusijos.

KARINĖ GALIA

Ar Europa patiria savivertės deficitą?

Europa ir be JAV yra stipresnė už Rusiją. Bet darbų priešui atgrasyti laukia dar daug. IQ redakcija rašo apie verslą, politiką,

RIMTI REIKALAI

Geriausia gynyba yra puolimas (satyra)

NATO yra gynybinis aljansas. Bet yra vienas bet. Metų metus futbolininkai, krepšininkai ir ZSU – Ginkluotosios Ukrainos pajėgos – įrodinėjo, kad daugiausia šansų apsiginti turi tada, kai pats puoli. Net jei ir nekeli tikslo iki artimiausių kalendorinių švenčių nužygiuoti iki Maskvos, vis dėlto apsimoka įlįsti į Kursko ar Belgorodo sritį, ten apsikasti ir gintis priešo teritorijoje.

EUROPOS GYNYBA

Čia yra mūsų kiemas: ar Europa gali pasirūpinti savo saugumu?

JAV siunčia nedviprasmiškus signalus, kad Europai savo saugumu teks rūpintis pačiai. Ar ji gali tai padaryti?

EUROPOS GYNYBA

Baltoji knyga ar balta vėliava?

Signalus siunčia priešai ir net draugai, bet gynybos reikalai ES vis dar stringa

KOMENTARAS

Lietuva nepabūgo D. Trumpo iššūkio gynybai skirti bent 5 proc. BVP, kaip jį įgyvendinsime?

Prieš pat D. Trumpui vėl sugrįžtant į Baltuosius rūmus, Lietuva tarptautinėje žiniasklaidoje paskelbė priimanti JAV prezidento NATO narėms mestą iššūkį ir per ateinantį penkmetį gynybai planuoja skirti lėšų, sieksiančių 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

SUPRASTI RUSIJĄ

D. Šakalienė: turime gauti paramą gynybai iš visos ES

Rusijos grėsmei kaupiantis, Lietuvai tenka didinti išlaidas krašto apsaugai. Ar turime augančius gynybos poreikius finansuoti tik savo valstybės lėšomis, ar turėtų solidariai prisidėti visa Europos Sąjunga (ES) – taip, kaip prisidėjo prie pandemijos ekonominių padarinių švelninimo?

KOMENTARAS

Šiaurės Europa tampa bastionu, kitoms šalims dar reikia pasitempti

Lenkai, kaip ir jų kaimynai iš Baltijos ir Šiaurės šalių, vis labiau nekantrauja. Jie nusivylę Amerikos neryžtingumu dėl Ukrainos ir suvaržymais, kuriuos ji taiko reagavimui į Rusijos pilkosios zonos išpuolius. Jie baiminasi, kad Vladimiro Putino arba jo įpėdinio režimas bus pasirengęs naujam karui daug anksčiau, nei mano dauguma vakariečių. Jie skiria milžiniškas sumas gynybai ir kuria glaudžių dvišalių ir daugiašalių ryšių tinklą saugumo, planavimo, žvalgybos ir viešųjų pirkimų srityse.

RIMTI REIKALAI

Subręskit pagaliau (satyra)

Šalyse kaimynėse – karas, kuris kilo visų pirma dėl to, kad vienas diktatorius apsiskaičiavo: planavo sutriuškinti kaimynus per tris dienas, bet gali pakrypti ir taip, kad agresorius pasikraus malkų per trejus metus, jei karinė parama iš Vakarų nesibaigs. Putinas manė, kad Ukraina pakrikusi, jos ginkluotosios pajėgos – silpnos, visuomenė – susiskaldžiusi, didele dalimi – prorusiška. Ir prašovė. Jei būtų žinojęs, kaip viskas pakryps, turbūt nebūtų puolęs. O gal pats smarkiai ir nenorėjo, bet kinų imperatorius liepė? Būtų įdomu visas versijas išgirsti Hagos tribunole.