Meniu
Prenumerata

penktadienis, gruodžio 1 d.


Komentarai
KOMENTARAS
Po metų pertraukos apdirbamosios pramonės metinis pokytis vėl teigiamas
Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, apdirbamoji pramonė spalį sukūrė 1,5 proc. mažiau produkcijos nei rugsėjį ir 1,5 proc. mažiau nei atitinkamą mėnesį prieš metus.
Komentarai
KOMENTARAS
Infliacijos dantys atšipo, bet vartotojai nepuls naudotis atgauta perkamąja galia
Infliacijos procesai Lietuvoje normalizuojasi ir kainų tema atsitraukia į užkulisius, nors dar pernai rudenį metinė infliacija buvo rekordinė nuo Nepriklausomybės pirmojo dešimtmečio hiperinfliacijos laikų ir siekė daugiau nei 24 proc.
Komentarai
KOMENTARAS
2024 m. biudžetas kontraciklinis, bet Mastrichto raudona linija per arti
Su valstybės biudžetu kalami pamatiniai kuolai, į kuriuos remsis kitų metų Lietuvos ekonominis gyvenimas. Gyventojams biudžetas siunčia ne vieną palankią žinutę: dirbančiųjų ir žemiausias pajamas uždirbančių atlyginimų augimą programuos 10 proc. didinamas mėnesinis minimalus atlyginimas, 20 proc. keliamas neapmokestinamas pajamų dydis, didės viešojo sektoriaus atlyginimai, 12 proc. augs vidutinė senatvės pensija, o tai yra beveik dvigubai sparčiau, nei Finansų ministerija prognozuoja, kad kils vidutinis darbo užmokestis šalyse, šeimos su vaikais gaus didesnius vaiko pinigus.
Verslas
IQ FORUMAS „UTENA 2023“
Kas Lietuvos ekonomikos laukia artimiausiu laikotarpiu?
Anot „INVL Asset Management“ vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, makroekonominė situacija šiuo metu yra sudėtinga ir kelianti daug klausimų tiek ekonominės politikos formuotojams, tiek centriniams bankams, tiek ir verslo sprendimų priėmėjams.
Verslas
EKONOMIKA
Vasarą kainos dar mažės, o rudenį defliaciją vėl keis infliacija
Statistikams birželį antrą mėnesį iš eilės fiksavus defliaciją analitikai pabrėžia, jog birželį pirmą kartą po beveik dvejų metų pertraukos sumažėjo
Komentarai
KOMENTARAS
Infliacija grįžo į vienaženklę zoną
Kaip ir tikėtasi, infliacija Lietuvoje išsikvėpė ir savo skaitine išraiška nebegąsdina. Birželio mėnesį Lietuvoje stebėta nežymi mėnesinė defliacija, o metinis vartotojų kainų pokytis grįžo į vienaženklę zoną.
Pasaulis
EKONOMIKA
Lėtas Kinijos ekonomikos „pabudimas“ leido Vakarams išvengti papildomų infliacijos procesų
INVL Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad dėl lėto Kinijos ekonomikos atsigavimo pirmojo 2023
Verslas
DEFLIACIJA
Ekonomistai: defliaciją lėmė degalų kainos, vangesnė paklausa
Po ilgos pertraukos Lietuvoje užfiksuotą mėnesio defliaciją lėmė mažėjusios degalų kainos, sako ekonomistai. Kai kurie taip pat teigia, kad tai rodo mažėjančią gyventojų perkamąją galią, kurią veikia recesinės nuotaikos, pabrangusios paskolos.
Verslas
EKONOMIKA
INVL blogina BVP prognozę: numatomas 2,5 proc. kritimas
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet smuks 2,5 proc., o 2024 metais ekonomikos augimas turėtų atsitiesti ir augti 2,7 proc., prognozuoja bendrovė INVL.
Komentarai
KOMENTARAS
Nelinksma diagnozė Lietuvos ekonomikai
Nors pernai Lietuvą purtė energetikos kaštų šokas, infliacijos banga ir karo pašonėje grėsmės, rizikos ir neapibrėžtumas, daugelis ekonominių veiklų pademonstravo stiprią augimo inerciją ir atsparumą. Vis dėlto ekonominio smuktelėjimo išvengti nepavyks. Jis nusistūmė į šiuos metus.
Verslas
ĮTAKA
Verslo nuomonės lyderių įtakos indeksas: A. Lukošiaus ir D. Dundulio spurtas
Nuomonės lyderių įtakos reitinge šiemet staigmena – šalia garsių ekonomistų Nerijaus Mačiulio, Žygimanto Maurico, Mariaus Dubnikovo į dešimtuką pateko ir Arnoldas Lukošius, „Tele2“ veidas ir ekspertas, rodo „Kantar“ sudarytas Verslo nuomonės lyderių įtakos indeksas.
Verslas
MOKESČIŲ REFORMA
Ekonomistai apie mokesčių pakeitimus: ne kosmetiniai, bet metas jiems nėra palankus
Antradienį pristatyti Finansų ministerijos mokestiniai pakeitimai ne kosmetiniai ir sprendžia daugelį įsisenėjusių problemų ir diskriminacinių nesąmonių, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tuo metu „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebi, kad dabar metas mokesčių reformai nėra palankus, todėl nusimato itin karštos diskusijos.
Komentarai
KOMENTARAS
Mokesčių reforma: pirmieji įspūdžiai
Šiandien Finansų ministrės pristatytas mokesčių reformos paketas labai nenustebino. Pasiūlymuose įgyvendinami Vyriausybės programoje užsibrėžti aiškūs tikslai mažinti mokestinės naštos skirtumus ir siekti, kad horizontalus teisingumas būtų ryškesnis – mokestinė našta priklausytų ne nuo veiklos formos, o nuo uždirbamų pajamų lygio. Be to, yra naudingų dalykų, kurie mažins biurokratinę naštą ir skatins vykdyti veiklas skaidriau bei bus užglaistytos ankstesniuose pakeitimuose paliktos spragos.
Komentarai
KOMENTARAS
Karo metinės: Lietuvos ūkio randai ir pergalės
Karas skaičiuoja metus. Atrodo, kažkiek prisitaikėme, nejučia leidome sau atbukti. Atsiribojome nuo aštraus suvokimo siaubo, nes jis paralyžiuoja bejėgyste, kurios dabar sau leisti tiesiog negalime. Ir net tokiame kontekste, kuomet geopolitinis neapibrėžtumas niekur nedingo, funkcinio aiškumo kasdien vis daugiau. Verslas turi suktis ir iš mikro lygmens problemų sprendimų lipdyti makro rezultatą. O jis, nepaisant neprognozuojamų šokų virtinės, tikrai visai neblogas.
ŽYMA
INDRĖ GENYTĖ-PIKČIENĖ