INFLIACIJA IR POLITIKA

JAV įperkamumo krizė didžiąja dalimi tėra miražas

Bet politinė įtaka dėl to ne mažesnė IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame

KOMENTARAS

Pinigų pasiūla vėl stabiliai auga: infliacijos problema niekur nedingo?

Infliacija Lietuvoje išlieka viena aktualiausių ekonominių problemų. Naujausia tyrimų bendrovės „Norstat“ apklausa rodo, kad beveik pusė – 45 proc. – Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių vadovų teigia, jog kainų augimas šiemet turės didžiausią įtaką jų veiklai, skelbia BNS. Viešojoje erdvėje infliacija dažnai aiškinama atskirais veiksniais – atlyginimų augimu, brangstančiomis žaliavomis. Tačiau tai veikiau tėra pasekmės. Ilgalaikis visuotinis kainų augimas įmanomas tik tuomet, kai „iš oro“ kuriamų pinigų ekonomikoje daugėja. Būtent duomenys, rodantys, kad pinigų pasiūla euro zonoje ir Lietuvoje vėl stabiliai didėja, įmonių nuogąstavimus leidžia laikyti pagrįstais.

KOMENTARAS

Infliacija Lietuvoje ir kitąmet viršys euro zonos vidurkį

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lapkritį mėnesio infliacija Lietuvoje siekė 0,4 proc., o palyginti su pernai metų lapkričio mėnesiu, kainos vidutiniškai pakilo 3,8 proc.

KOMENTARAS

Ar kainų augimas Lietuvoje išsikvepia?

Išankstiniai Valstybės Duomenų Agentūros duomenys indikuoja, kad per mėnesį kainos sumažėjo 0,3 proc., o metinis augimas sulėtėjo iki 3 proc. Artimiausiais mėnesiais spaudimas infliacijai ir toliau turėtų mažėti dėl išorinių veiksmų – atpigusios naftos, stipresnio euro bei pigesnio importo iš Kinijos. Silpnėjantis darbo užmokesčio augimas, tikėtina, lems ir kiek lėčiau kylančias paslaugų kainas. Visgi, neapibrėžtumas liks išaugęs ne tik dėl išorinių veiksnių, ypač JAV vykdomos prekybos politikos, bet ir vidinių – sprendimo ir toliau sparčiai didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) bei koreguoti pensijų sistemą.

KOMANDIRUOTĖS

Lietuva – Europos Komisijai vis dar viena pigiausių šalių ES

Europos Komisija (EK) atnaujino gaires, kuriose nurodoma, kiek ES pareigūnai gali išleisti viešbučiams ir kasdienėms išlaidoms, priklausomai nuo šalies. Pagal jas galima numanyti, kad EK vertina, jog Lietuvoje net pigiau nei prieš dešimtmetį.

KOMENTARAS

Muitų karai ir atpigusi nafta lėtins infliaciją Lietuvoje

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, kovą metinė bendroji vartotojų prekių ir paslaugų kainų infliacija Lietuvoje siekė 4,1 proc. Prekės per metus pabrango 3,4 proc., o paslaugos – 5,7 proc. Per mėnesį prekių ir paslaugų kainos vidutiniškai padidėjo 0,4 proc.

KOMENTARAS

Romėnų pamoka kainų reguliuotojams

Kainų kontrolę siekiantys įvesti politikai vartotojams žada galimybę atsikvėpti nuo infliacijos. Tačiau istorija ne kartą parodė – valdžios kišimasis į rinką tik padidina nepriteklių, o noras stabdyti kainų augimą tėra ankstesnio žingsnio – pigių pinigų politikos ir devalvuotos valiutos – tęsinys.

KOMENTARAS

Ar infliacija – neišvengiamybė?

Kainų infliacija nėra neišvengiamybė. Vienas dažniausiai girdimų kainų augimo paaiškinimų yra šio reiškinio tapatinimas su kapitalizmu. Esą, ekonomikai augant, infliacija taip pat neišvengiama. Tam, kad įmonės turėtų paskatų investuoti, o atlyginimai kiltų, būtina, kad augtų parduodamų prekių ir paslaugų kainos. Tačiau svarbiausio pasaulio ūkio – JAV – istorija rodo, kad ekonomikai augti įmanoma ir be infliacijos.

KOMENTARAS

Liepa nudžiugino dar vienu mėnesinės defliacijos epizodu

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, liepą užfiksuota 0,9 proc. metinė bendroji vartotojų prekių ir paslaugų kainų infliacija. Prekės per metus atpigo 1,1 proc., o paslaugos pabrango – 5,7 proc. Per mėnesį prekių ir paslaugų kainos vidutiniškai susitraukė 0,1 proc.

MAKROEKONOMIKA

SEB grupė atnaujino makroekonomikos prognozes – negirk dienos be vakaro

Šiemet gyventojų perkamoji galia atsigauna, darbo rinka yra gana stabili, o pramonės gamyba taip pat po truputį lipa iš duobės.

KOMENTARAS

ECB palūkanų nekeitė, tačiau paruošė dirvą joms mažinti vasarą

Ketvirtadienį vykusiame posėdyje Europos Centrinis Bankas (ECB), kaip ir tikėtasi, nepakeitė bazinių palūkanų normų, tačiau paruošė dirvą monetarinei politikai švelninti vasarą. Frankfurte posėdžiavusi Valdančioji taryba nutarė išlaikyti palūkanas 4,00–4,75 proc. intervale. Vis dėlto šį kartą pinigų politikos formuotojai aiškiai pasakė, kad, infliacijai toliau išlaikant dabartinę mažėjimo trajektoriją, galima tikėtis, jog griežta pinigų politika baigsis.

MAKROEKONOMIKA

Kodėl Lietuvos vartotojų optimizmas – didžiausias Europos Sąjungoje?

Lietuvos vartotojų optimizmas kovo mėnesį buvo didžiausias visoje Europos Sąjungoje, o Lietuva ir Lenkija – vienintelės valstybės, kur vartotojų optimizmo

ECB PALŪKANŲ NORMOS

Ekonominis pavasaris dar toli – ECB palūkanų normos mažinimas gali nusikelti iki vasaros pabaigos

„Inercija gali užvėlinti ekonominį pavasarį ir gal net įstumti euro zoną į dar vieną techninę recesiją, ypatingai, jeigu Vokietijai sunkiai

KOMENTARAS

Pasiklydę terminuose

Nuo 1999 m., kai buvo sukurtas euras, iki 2023-iųjų pabaigos kainos išaugo daugiau nei 68 proc. Jei skaičiuotume, kiek per

VERSLO APLINKA

Lietuvos bankas pateikė ekonomikos augimo prognozes

Lietuvos ekonomika augs, bet vangiai. Tokias prognozes pateikė Lietuvos bankas (LB). Numatoma, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) 2024 m. pokytis