KOMENTARAS

Romėnų pamoka kainų reguliuotojams

Kainų kontrolę siekiantys įvesti politikai vartotojams žada galimybę atsikvėpti nuo infliacijos. Tačiau istorija ne kartą parodė – valdžios kišimasis į rinką tik padidina nepriteklių, o noras stabdyti kainų augimą tėra ankstesnio žingsnio – pigių pinigų politikos ir devalvuotos valiutos – tęsinys.

KOMENTARAS

Ar infliacija – neišvengiamybė?

Kainų infliacija nėra neišvengiamybė. Vienas dažniausiai girdimų kainų augimo paaiškinimų yra šio reiškinio tapatinimas su kapitalizmu. Esą, ekonomikai augant, infliacija taip pat neišvengiama. Tam, kad įmonės turėtų paskatų investuoti, o atlyginimai kiltų, būtina, kad augtų parduodamų prekių ir paslaugų kainos. Tačiau svarbiausio pasaulio ūkio – JAV – istorija rodo, kad ekonomikai augti įmanoma ir be infliacijos.

KOMENTARAS

Liepa nudžiugino dar vienu mėnesinės defliacijos epizodu

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, liepą užfiksuota 0,9 proc. metinė bendroji vartotojų prekių ir paslaugų kainų infliacija. Prekės per metus atpigo 1,1 proc., o paslaugos pabrango – 5,7 proc. Per mėnesį prekių ir paslaugų kainos vidutiniškai susitraukė 0,1 proc.

MAKROEKONOMIKA

SEB grupė atnaujino makroekonomikos prognozes – negirk dienos be vakaro

Šiemet gyventojų perkamoji galia atsigauna, darbo rinka yra gana stabili, o pramonės gamyba taip pat po truputį lipa iš duobės.

KOMENTARAS

ECB palūkanų nekeitė, tačiau paruošė dirvą joms mažinti vasarą

Ketvirtadienį vykusiame posėdyje Europos Centrinis Bankas (ECB), kaip ir tikėtasi, nepakeitė bazinių palūkanų normų, tačiau paruošė dirvą monetarinei politikai švelninti vasarą. Frankfurte posėdžiavusi Valdančioji taryba nutarė išlaikyti palūkanas 4,00–4,75 proc. intervale. Vis dėlto šį kartą pinigų politikos formuotojai aiškiai pasakė, kad, infliacijai toliau išlaikant dabartinę mažėjimo trajektoriją, galima tikėtis, jog griežta pinigų politika baigsis.

MAKROEKONOMIKA

Kodėl Lietuvos vartotojų optimizmas – didžiausias Europos Sąjungoje?

Lietuvos vartotojų optimizmas kovo mėnesį buvo didžiausias visoje Europos Sąjungoje, o Lietuva ir Lenkija – vienintelės valstybės, kur vartotojų optimizmo

ECB PALŪKANŲ NORMOS

Ekonominis pavasaris dar toli – ECB palūkanų normos mažinimas gali nusikelti iki vasaros pabaigos

„Inercija gali užvėlinti ekonominį pavasarį ir gal net įstumti euro zoną į dar vieną techninę recesiją, ypatingai, jeigu Vokietijai sunkiai

KOMENTARAS

Pasiklydę terminuose

Nuo 1999 m., kai buvo sukurtas euras, iki 2023-iųjų pabaigos kainos išaugo daugiau nei 68 proc. Jei skaičiuotume, kiek per

VERSLO APLINKA

Lietuvos bankas pateikė ekonomikos augimo prognozes

Lietuvos ekonomika augs, bet vangiai. Tokias prognozes pateikė Lietuvos bankas (LB). Numatoma, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) 2024 m. pokytis

KOMENTARAS

Europos Centrinis Bankas ruošia dirvą palūkanoms karpyti birželį

Pastarasis Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos posėdis stebuklo nesukūrė: kad sulauksime pirmojo palūkanų mažinimo jau dabar, tikimybė buvo praktiškai

KOMENTARAS

Kaip infliacijos atoslūgis paveiks verslą ir Lietuvos biudžetą

2022 m. infliacijos šokas paliko reikšmingų pėdsakų tiek makroekonominiu, tiek įmonių finansų lygmeniu. Ekonomikos dalyviai tiesiogiai patyrė sąnaudų spaudimą ir

KOMENTARAS

Pinigų kiekis euro zonoje rodo ženklus, kad infliacija ir toliau mažės

Europos Centriniam Bankui (ECB) nutraukus neregėto masto pinigų „spausdinimo“ politiką, šių metų pradžioje tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje išsilaikė apyvartoje

KOMENTARAS

Infliacija įveikta, bet ar ilgam?

Iki 2022-ųjų vidurio kone ištisą dešimtmetį gyvename nulinių ar net neigiamų palūkanų aplinkoje. Jas centriniai bankai grindė poreikiu skatinti ekonomiką

PASAULIS 2024

Netiesioginės infliacijos rykštė

Įmonės randa gudrių būdų didinti kainas. Kuo tai baigsis? Atsakymo ieško Leo Mirani. Kaip mėgsta sakyti ekonomistai, nemokamų pietų nebūna. Tačiau