INFLIACIJA

Vartojimo prekės ir paslaugos kovą brango 0,5 proc., metinė infliacija – 16,6 proc.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos kovą, lyginant su vasariu, didėjo 0,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Jos skaičiavimais, vartojimo prekės per

NAFTA

Naftos kainos auga toliau

Naftos kainos antradienį tęsia augimą, praneša agentūra „Reuters“.

ENERGETIKA IR MAISTAS

Maras, karas ir infliacija

2022-ieji išsiskyrė rekordiškai brangusiu maistu ir energijos ištekliais. Ar šiemet nurims kainų audra? Lietuvos gyventojų atlyginimai pernai dar sparčiai augo, tačiau

PERKAMOJI GALIA

Brangi tėvynė: turtingose šalyse nebūna pigu – šią kainą dabar moka Vakarų Europą besivejanti Lietuva

2008-aisiais kilogramas duonos kainavo 1,3 euro, o dabar vidutinė duonos kilogramo kaina siekia apie 2,75 euro. Taigi duona Lietuvoje per 15 metų pabrango daugiau nei dvigubai, o visų prekių ir paslaugų kainos ypač didelį pagreitį pasiekė praėjusiais metais, kai buvo fiksuojama rekordinė infliacija.

INFLIACIJA

Metinė infliacija euro zonoje vasarį nežymiai sumenko

Metinė infliacija euro zonoje vasarį sumenko iki 8,5 proc., ketvirtadienį pranešė Europos Sąjungos (ES) oficiali statistikos agentūra Eurostatas.

INFLIACIJA

JK maisto produktų kainų infliacija pasiekė rekordinį lygį

Didžiojoje Britanijoje maisto produktų kainų infliacija pasiekė rekordinį lygį, britams susidūrus su gilia pragyvenimo išlaidų krize, rodo antradienį paskelbti tyrimo rezultatai.

INFLIACIJA

Analitikai: teigiamą mėnesio infliaciją lemia paslaugų ir maisto kainos

Mėnesio infliacija Lietuvoje išlieka dėl brangstančių paslaugų ir vis dar brangių maisto prekių, o defliacijos galima tikėtis nebent vasarą, sako ekonomistai.

INFLIACIJA

G. Skaistė: maisto kainų dalis infliacijoje išlieka problema, bet situacija stabilizuosis

Išankstinei metinei infliacijai vasarį Lietuvoje siekiant 17,2 proc., finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog didesne problema vis dar išlieka ją lemianti maisto kainų dalis.

INFLIACIJA

N. Mačiulis: labai tikėtina, kad dar ne vieną mėnesį matysime bent kai kurių prekių kainų mažėjimą

Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, metinė infliacija mažėjo penktą mėnesį iš eilės ir nukrito iki 17,2 proc. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis pastebi, kad nors šis skaičius nemažai kam vis dar gali atrodyti dramatiškas ir netoleruotinas, jis paslepia esmę – pastaraisiais mėnesiais daugelio prekių kainos pradėjo mažėti.

PIENO RINKA

K. Navickas: kol kas apčiuopiamesnių sprendimų dėl pieno krizės nėra

Dėl mažų žaliavinio pieno kainų jau mėnesį įvairiomis formomis protestuojantiems ūkininkams su valdžia nepavyksta rasti greitų sprendimų, kaip išspręsti pieno krizę, sako žemės ūkio ministras.

KAINŲ AUGIMAS

Sausį – 20 proc. metinė infliacija, mėnesio – 0,7 proc.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos sausį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 20 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Metinės infliacijos augimo tempas lėtėja nuo spalio.

BE DUONOS PALIEKANTYS BANDITAI

Kaip vyrai su ginklais didina pasaulinį badą?

Vladimiro Putino bandymas šantažuoti grūdais pabrėžia platesnę problemą Iš pirmo žvilgsnio neatrodo, kad Vladimiras Putinas turėtų daug bendro su Etiopijos pėstininku.

ENERGETIKA

D. Kreivys: tiekėjai turi reaguoti į mažėjančias elektros kainas

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad nepriklausomi elektros tiekėjai turi reaguoti į mažėjančias kainas rinkoje. Jis teigė tikįs, kad per kelis mėnesius kainos vis dėlto atslūgs.

INFLIACIJA

Eurostatas: metinė infliacija Lietuvoje rugsėjį – viena didžiausių ES

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje rugsėjį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas.

KOMENTARAS

Gyventojų būsto kainų lūkesčiai nusileido ir grįžo į priešpandeminį lygį

Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų Lietuvoje trečią ketvirtį nemenkai sumažėjo: kad būstas brangs, teigė 57 proc. apklaustųjų, kai antrą ketvirtį tokią nuomonę turėjo 80 proc. respondentų. Tikėtina, kad kuklesnius lūkesčius labiausiai lemia pagausėjusios diskusijos viešojoje erdvėje apie tai, kad būsto rinkai ateinantys metai bus prastesni. Taip pat neigiamą įtaką daro ir didėjančios palūkanų normos bei prastėjančios kitų metų ekonominės prognozės. Tikėtina, kad paskutinį metų ketvirtį gyventojų, galvojančių, kad būstas per vienus metus brangs, bus dar mažiau.