KOMENTARAS

Lietuvos pensijų fondai – tarp EBPO lyderių

Lietuvos pensijų fondai jau ne vienerius metus demonstruoja puikius rezultatus, o paskutiniai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys tai tik dar kartą patvirtina. Pagal 2024 metų rodiklius Lietuva patenka tarp trijų EBPO šalių lyderių – mūsų pensijų fondai pagal uždirbtą investicinę grąžą užėmė trečiąją vietą tarp EBPO valstybių.

KOMENTARAS

Ar jūsų verslas yra pasirengęs krizei?

Šiandienos kibernetinės grėsmės įgavo geopolitinį atspalvį, o jų tikslas – nebėra tik pinigai. Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) duomenimis, per pastaruosius dvejus metus kibernetinių atakų skaičius prieš kritinę infrastruktūrą Europoje išaugo dvigubai. Geopolitika glaudžiai persipynė su technologijomis, todėl kibernetinė erdvė tapo nauja konfliktų arena. Kibernetinės atakos – jau ne tik finansinės naudos siekiančių nusikaltėlių veiksmai, jos dažniau yra skirtos kurti chaosą, sėti paniką ir nepasitikėjimą valstybe.

KOMENTARAS

Balionai, cigaretės ir nacionalinis saugumas

Naktį į Lietuvą iš Baltarusijos įskrido 25 oro balionai. Keli jų pakibo tiesiog virš oro uosto, todėl skrydžiai buvo sustabdyti beveik šešioms valandoms. Tai palietė apie 30 reisų, daugiau kaip šešis tūkstančius keleivių, o oro uosto darbo sutrikdymas tapo žinia visam pasauliui. Vėliau VSAT surado dalį balionų ir rado juose tūkstančius pakelių kontrabandinių cigarečių.

KOMENTARAS

Kaupti, stabdyti ar atsiimti? II pensijų pakopos pasirinkimų skirtumai gali siekti dešimtis tūkstančių eurų

Nuo 2026 m. pradžios daugiau kaip 1,4 mln. šalies gyventojų atsivers naujos pasirinkimo galimybės dėl II pensijų pakopos, bet tuo pačiu metu teks prisiimti ir didesnę atsakomybę dėl savo ateities. Nuo dabar padaryto pasirinkimo gali priklausyti, kaip atrodys mūsų ateitis vyresniame amžiuje. Skaičiavimai rodo, kad ji, priklausomai nuo tolesnės kaupimo formos, gali būti labai skirtinga.

KOMENTARAS

Artėjant pensijų reformai Lietuvos laukia finansinio raštingumo egzaminas – ar jį išlaikysime?

Naujausios gyventojų apklausos rodo, kad šiuo metu pinigų neinvestuoja 63 proc., o artimiausiu metu to daryti neketina net 79 proc.

KOMENTARAS

Kokios kompetencijos gali būti naudingos kompetencijų trūkumą išgyvenančiame pasaulyje?

Šiuolaikinėje sparčiai kintančioje darbo rinkoje vis dažniau išryškėja kompetencijų trūkumo problema. Technologijų pažanga, darbo procesų skaitmenizacija ir globalūs ekonominiai pokyčiai nuolat keičia profesinius reikalavimus, prie kurių ne visada spėja prisitaikyti tiek darbuotojai, tiek švietimo sistema, tiek pati darbo rinka.

KOMENTARAS

Būsto kainos įsibėgėja, bet gyventojų lūkesčiai stabtelėjo

Trečią 2025 m. ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo istoriškai dideli, tačiau per ketvirtį jie beveik nepakito ir tai šiek tiek nuramina. Tiesa, būsto rinka lieka labai aktyvi ir paskutinį metų ketvirtį lūkesčiai dėl būsto kainų gali vėl padidėti tikintis, kad pirkėjų netrūks ir kitąmet, o paklausą skatins ir iš pensijų fondų atsiimamos lėšos, ir galimi Atsakingojo skolinimosi nuostatų pokyčiai. Būsto kainos auga vis sparčiau, o palūkanų normos stabilizavosi, todėl būsto įperkamumo rodikliai gali vėl imti prastėti.

KOMENTARAS

Kas yra būstas – vartojimo prekė ar investicija?

Nuosavas būstas lietuviams itin svarbus – „Eurostat“ duomenimis, beveik 90 proc. mūsų šalies gyventojų gyvena nuosavuose namuose ar butuose. Tai rodo gebėjimą atsakingai planuoti didelius pirkinius ir kaupti turtą. Vis dėlto, pagrindinis būstas turi tiek vartojimo prekės, tiek investicijos bruožų, todėl vien jo neužtenka ilgalaikiam finansiniam stabilumui. Siekiant apsisaugoti nuo infliacijos, užsitikrinti papildomas pajamas senatvėje ar netikėtų aplinkybių atvejais, svarbu sukaupti papildomą finansinį rezervą ir diversifikuoti investicijas.

KOMENTARAS

Kas per 20 metų uždirbo daugiau – investuojantys į NT ar į akcijas?

Nekilnojamas turtas dominuoja Lietuvos namų ūkių turte kaip pati didžiausia turto klasė. Net 87 proc. gyventojų gyvena nuosavame būste, o apie penktadalis turi daugiau nei vieną NT objektą. Investavimas į būstą dažnai ir apklausose įvardijamas kaip pati populiariausia pinigų įdarbinimo kryptis. Tuo metu į vertybinius popierius tiesiogiai investuoja tik apie 7 proc. gyventojų. Vis dėlto investavimas į būstą reikalauja daug asmeninio įsitraukimo, turi paslėptų išlaidų ir yra gerokai mažiau likvidus. Klausimas – ar tos papildomos pastangos atsiperka?

KOMENTARAS

Sumažintos palūkanos tapo impulsu JAV mažos kapitalizacijos akcijoms

Kaip ir buvo galima tikėtis, finansų rinkų dalyviai palankiai reagavo į bazinių palūkanų sumažinimą JAV, o pagrindiniai indeksai užfiksavo naujus rekordinius lygius. Šį kartą išsiskyrė mažos kapitalizacijos akcijų indeksas „Russell 2000“, kuris nuo vasaros ūgtelėjo daugiau kaip 10 proc. Be to, JAV ekonomika toliau demonstruoja lūkesčius pralenkiančius rezultatus, o vartotojai kol kas nelinkę riboti savo išlaidų.

KOMENTARAS

Asmeniniai finansai rudenį: protarpiais gali palyti

Toks orų apibūdinimas man visada sukelia šypseną, nes iš esmės prognozė sako – tikėkis bet ko. Vienur palis, kitur – neturėtų, o žodis „gali“ taip pat neprideda aiškumo, kaip galiausiai apsirengus šiandien reikėtų išeiti į lauką. Sunkiai prognozuojamų orų metafora tinka ir kalbant apie asmeninius finansus.

KOMENTARAS

Darbo rinkos tendencijos: šonas šyla, šonas šąla

Nepaisant to, kad Lietuva ir toliau stebina ne tik kaimynes, bet ir likusią Europą sparčia ekonomikos plėtra, darbo rinkos pulsas išlieka vangesnis, nei galima būtų tikėtis verslo ciklo pakilimo fazės laikotarpiu. Aukštesnis bendras nedarbo lygis, po pandemijos užsilikusi didesnė jaunimo bedarbystė, vangi samda ir lėčiau nei tankėja bedarbių gretos kuriamos naujos darbo vietos atskleidžia ekonominės raidos ciklinius ir struktūrinius netolygumus.

KOMENTARAS

Kaip saugiai laikyti kriptoturtą?

Investuotojams rekomenduojama atlikti išsamų tyrimą, diversifikuoti savo portfelį ir būti atsargiems su investicijomis kriptorinkose.

KOMENTARAS

Tarptautinė lygaus atlygio diena: ar jau vertiname darbuotojus pagal gebėjimus, o ne lytį?

Šiandien minima Tarptautinė lygaus atlygio diena, kuria siekiama atkreipti dėmesį į darbo užmokesčio atotrūkį tarp skirtingų lyčių darbuotojų. Puiki proga įvertinti, kaip šioje srityje atrodo Lietuva? Ar jau galime pasigirti, kad vienodą bei lygiavertį darbą dirbantys vyrai ir moterys gauna vienodą atlygį?

KOMENTARAS

„Socialinio teisingumo“ logika egzaminų vertinimuose

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimas prie visų (išskyrus lietuvių kalbos) valstybinių brandos egzaminų rezultatų pridėti po 10 balų yra tik vienas „socialinio teisingumo“ filosofijos atspindys. Ji dažnai grindžiama prielaida, kad teisinga visuomenė yra tokia, kurioje visi turi vienodą ar bent jau patenkinamą startinę padėtį, nepriklausomai nuo asmeninių pastangų ar pasirinkimų. Šis iš pažiūros smulkus „administracinis“ egzaminų rezultatų pakeitimas yra puiki iliustracija, kodėl beveik nekvestionuojamas ekonominės politikos siekis niekada neveda prie tikrojo teisingumo.