KOMENTARAS

Aš kreipiuosi tiesiai į aukščiausią ministeriją

„Aš kreipiuosi tiesiai į aukščiausią ministeriją“, dar praėjusio amžiaus pabaigoje dainavo Andrius Mamontovas. Nors nebuvo ir nėra Lietuvoje aukščiausios ministerijos. Bet gal gali tokia atsirasti – nieko nekainuojanti, galinti padėti kurti konkurencingesnę, efektyvesnę ir teisingesnę valstybę. Arba bent jau pagarsinti Lietuvą, kaip inovatyvią ir nebijančią drąsių eksperimentų.

KOMENTARAS

Rizikos ir galimybės investuotojams 2025-aisiais

Besibaigiantys metai rinkoms buvo puikūs – mažėjo palūkanos, atsistatė obligacijų kainos, o akcijų kainos pagrindinėse pasaulio rinkose pasiekė naujas aukštumas. Lūkesčiai dėl ateinančių metų šiuo metu taip pat itin optimistiniai. Laukiama tolesnio spartaus JAV ekonomikos augimo, ir tolesnės stagnacijos Europoje ir Azijoje. Investuotojų rizikos apetitas žengiant į 2025 m. itin aukštas, tačiau keli rizikos veiksniai gali greitai pakeisti situaciją.

KOMENTARAS

Pasakykite, kaip jaučiasi jūsų klientai, pasakysiu, kokia bus jūsų verslo ateitis

Daugelyje įmonių įsišaknijęs požiūris, kad klientų aptarnavimas yra klientų aptarnavimo departamento reikalas, pamirštant, kad klientų pasitenkinimas yra laikomas verslo ateities prognozavimo rodikliu – būtent klientų pasitenkinimo rodikliai, o ne dabartiniai finansiniai rezultatai gali parodyti, kaip jūsų verslui seksis ateityje.

KOMENTARAS

ECB toliau mažina palūkanas: infliaciją slopinęs veiksnys grimzta užmarštin

Ketvirtadienį Frankfurte susirinkusi Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba, kaip ir tikėtasi, trečiame posėdyje iš eilės sumažino bazines palūkanų normas ketvirčiu procentinio punkto. Dabar jos 3,00-3,40 proc. intervale.

KOMENTARAS

Dirbtinis intelektas mokesčių inspekcijoje

Jeigu Lietuvoje gyventojo išlaidos viršija pajamas atitinkamais metais, viršijančios išlaidos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Pavyzdžiui, mokesčių inspekcija pagal banko sąskaitas mato, kad žmogus per metus uždirba iš visų turimų oficialių pajamų šaltinių 100 tūkst. eurų, tačiau per metus išleidžia 300 tūkst. eurų nuosavų lėšų, asmuo neima jokių paskolų, nesiskolina iš kitų asmenų. Tokie pajamų ir išlaidų skirtumai, tarkime, kartojasi ne vienus metus. Tokiu atveju Lietuvoje išlaidos, viršijančios minėtas pajamas (minėto pavyzdžio atveju tai 200 tūkst. eurų), būtų apmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu. Lietuvoje tokie atvejai nustatomi mokesčių inspekcijai apskaičiuojant mokesčio bazę netiesioginiu būdu taikant specialius metodus.

KOMENTARAS

10 metų su euru. 10 šuolių, kuriuos atliko Lietuva

2015 m. sausio 1 d. bus dešimt metų, kai Lietuva yra euro zonos narė, ir vienintelė mūsų šalies valiuta yra euras. Dešimt metų valstybei yra gana trumpas laikotarpis, bet Lietuvos ekonomika per jį sugebėjo smarkiai ūgtelti. Euro vaidmuo šioje vystymosi kelionėje buvo svarbus. Kasdien naujienų sraute dėmesį patraukia neigiamos žinios ir perspėjimai apie gresiančias bėdas. Tačiau būtina objektyviai pažvelgti atgal ir parodyti pokyčius, kuriuos patyrė Lietuvos gyventojai ir verslas nuo euro įvedimo.

KOMENTARAS

Kas brangs, o kas pigs kitais metais?

Šiemet Lietuvoje vidutinė metinė infliacija siekia vos 0,6 procento ir išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje. Deja, daugėja ženklų, kad infliacijos dugnas išlieka praeityje, o jau kitą mėnesį infliacija gali pakilti iki 2 procentų.

KOMENTARAS

Augimą JAV rinkose skatina lūkesčiai dėl verslui palankių D. Trumpo sprendimų

Akcijų biržos JAV per pastarąjį mėnesį užkopė į naujas aukštumas – pozityvumo pliūpsnį lėmė santykinai sklandžiai praėję JAV prezidento rinkimai ir jų laimėtoju tapęs Donaldas Trumpas. Nors jis yra pagarsėjęs prieštaringais pasisakymais, rinkos kol kas tai vertina labiau kaip politinę retoriką ir tikisi, kad jis bus linkęs atsižvelgti į verslo interesus, o jo vykdoma politika užtikrins palankias sąlygas tolesniam JAV įmonių augimui.

KOMENTARAS

Ką žada ir ko nepasako naujoji Vyriausybės programa

Šiandien viešąją erdvę pasiekė būsimosios Vyriausybės programa, kuri brėžia gaires mūsų ketverių metų raidos perspektyvoms.

KOMENTARAS

Ar infliacija – neišvengiamybė?

Kainų infliacija nėra neišvengiamybė. Vienas dažniausiai girdimų kainų augimo paaiškinimų yra šio reiškinio tapatinimas su kapitalizmu. Esą, ekonomikai augant, infliacija taip pat neišvengiama. Tam, kad įmonės turėtų paskatų investuoti, o atlyginimai kiltų, būtina, kad augtų parduodamų prekių ir paslaugų kainos. Tačiau svarbiausio pasaulio ūkio – JAV – istorija rodo, kad ekonomikai augti įmanoma ir be infliacijos.

KOMENTARAS

Mums reikia naujo plano

Lietuvos ekonomika 2024 m. demonstruoja atsigavimo ženklus: pirmąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 2,9 proc., antrąjį – 1,4 proc.,

KOMENTARAS

Juodasis penktadienis. Kaip įjungti pauzės mygtuką?

Juodasis penktadienis, diena po Padėkos dienos Jungtinėse Valstijose, tapo kultūriniu reiškiniu, pritraukiančiu milijonus vartotojų, norinčių įsigyti geriausius metų pasiūlymus. Tai, kas prasidėjo kaip amerikietiška apsipirkimo tradicija, dabar peržengė sienas, o viso pasaulio šalys priėmė savo Juodojo penktadienio versijas. Iš pradžių tai buvo viena apsipirkimo diena, o dabar Juodasis penktadienis tapo savaitę (ar net mėnesį) trunkančiu renginiu, žyminčiu neoficialią šventinio apsipirkimo sezono pradžią. Tačiau kas lemia šį šėlsmą?

KOMENTARAS

Pinigų „spausdintuvas“ iš lėto vėl užsikuria

Dvejus metus nuosekliai mažėjęs, apyvartoje esantis pinigų kiekis euro zonoje augo antrą ketvirtį iš eilės. Tai rodo, kad Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos griežtinimas jau praeityje, o „spausdinimo“ mašina vėl iš lėto įjungiama. Todėl tikėtis, kad kainų augimas toliau bus slopinamas – itin sunku.

KOMENTARAS

Kaip užtikrinsime valstybės strateginių projektų tęstinumą politinių permainų metu?

Bet kurio – valstybės ar organizacijos – strateginio projekto įgyvendinimo sėkmė pirmiausia priklauso nuo politinės valios jį įgyvendinti. Natūralu, jog keičiantis politinėms jėgoms, gali kisti ir politinė valia. Visgi tokio masto pokyčiams būtina profesionali prieiga.

REDAKTORIAUS ŽODIS

Skaldyk ir nevaldyk

Vienas mažiau aptartų šių Seimo rinkimų rezultatų – populistinių jėgų pergalė prieš liberalias. Dėl partijoms ir koalicijoms taikomos kartelės dauguma kraštutinių ir atvirai prokremliškų veikėjų liko už borto, tačiau barjero neperlipo ir Laisvės partija. Ji surinko vos 4,5 proc. balsų pati arba 12 proc. kartu su Liberalų sąjūdžiu daugiamandatėje apygardoje – beveik 4 proc. mažiau nei abi partijos 2020-aisiais. Tačiau nuostolis mandatais nepalyginti didesnis – vietoj kartu turėtų 24-ių praėjusiame Seime liberalai liko su 12 mandatų šiame. Akivaizdus fiasko.