Lenkijai reikia mūsų. Dabar

Rugpjūčio pradžioje įtakingą ir gerbiamą liberalių pažiūrų Lenkijos dienraštį „Gazeta Wyborcza“ valdančio fondo valdybos pirmininkė Joanna Krawczyk parašė laišką užsienio žiniasklaidos priemonėms, jį gavo ir IQ redakcija. Tai buvo netikėtas pagalbos, o gal ir nevilties šauksmas.

Rūpestis dėl žilagalvių – gerovės valstybės Lietuvoje grėsmės

Senstančią visuomenę padėtų išlaikyti imigrantai, jei patys netaptų našta

Prakeiksmas prie Baltijos: pergalių sausra kamuoja ir mus, ir kaimynus

Jau beveik trejus metus oficialių rungtynių nelaimintys Lietuvos rinktinės futbolininkai gali guostis – į ne mažiau prastą padėtį pateko ir anksčiau už juos žingsniu priekyje buvę latviai bei estai

Kaip išlyginti pajamų nelygybę?

Pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių ES, tačiau neretai apipinta mitais. Parinkti adekvačias priemones perteklinės pajamų nelygybės mažinimui galima tik tinkamai identifikavus jos priežastis. Priešingu atveju galime atsidurti gerais norais grįstame kelyje į pragarą – valstybėje, kurioje pajamos lygesnės, tačiau bendra gerovė žemesnė ir visi gyvena daug skurdžiau.

Ką renkamės – Dovydą ar Galijotą?

Bankai neskolina investiciniams projektams regionuose, o Vyriausybė nededa pakankamai pastangų, kad pakeistų situaciją. Viskas atitenka tik Vilniui ir Kaunui, girdime iš vienos pusės. Iš kitos ataidi pastabos, kad regioninės savivaldybės dažnai dėl kompetencijų stygiaus tiesiog nesugeba išnaudoti pasitaikančių investicinių galimybių, o kartais net ir specialiai užkerta kelią potencialiems investuotojams, kad nuo konkurencijos apsaugotų pigią vietos darbo jėgą išnaudojantį verslą. Šis dažniausiai būna glaudžiai susijęs su politikais.

Prestižas be garantinio aptarnavimo

Kartą bulvarinių interneto dienraščių strategai nusprendė nuveikti ką nors gero artėjančio Lietuvos šimtmečio minėjimo proga, todėl padidino pranešimų srautus iš serijos: naujausi britų mokslininkų atradimai moterų frigidiškumo bei vyrų potencijos sutrikimų klausimais.

Išsitrinkime galvas. Delete

Atsibundi vos prašvitus ir supranti, kad tai tavo organizmas nuo ankstyvo ryto siunčia žinutes: sako, kad skauda. Kad privalai kažką daryti. Aišku, supyksti: šiandien ir taip nėra kada, reikia bėgti į darbą, o kūnas perspėja, kad būtina sveikata pasirūpinti. Tučtuojau, neatidėliojant, greitai. Koks dantis, kuris sudaro gal vieną tūkstantąją dalį tavo organizmo, staugia taip, kad viską metęs leki pas dantistę gydytis. Kai pagalvoji, tai turi dar per dvidešimt kramtomųjų atsarginių, o rūpiniesi juo, kaip vienatiniu, paskutiniu.

„Pakankamai gerai“ – per maža

Jei laiko mašina kokį 1990-ųjų Lietuvos pilietį perkeltume į 2018-ųjų Lietuvą, spėju, čia jam irgi pasirodytų „kaip užsienyje“. Neigti pažangą, ypač materialinės gerovės, yra absurdiška ir rodo ypatingą įsikabinimą į sovietinę praeitį. Paklauskite žmonių iš šalies, tų, kurie žiūri CNN, o ne RT, ir jie neabejotinai pasakys, kad pokyčiai yra stulbinantys, o Lietuva yra tikrų tikriausia sėkmės istorija.

(Ne)laisvi mažutėliai: kaip pasikeitė Lietuva nuo paskutiniojo popiežiaus vizito

Dvi popiežių keliones į Lietuvą skiria ketvirtis amžiaus. Visa kita – tik erdvė interpretacijai.

Beveik lūšnynų milijonieriaus istorija: praturtėjo dėl meilės žmonai metęs darbą policijoje

Pasiturinčiu policininku save vadinantis sėkmingas verslininkas Sunil Tulsiani saugų darbą valstybės tarnyboje iškeitė į verslą nekilnojamojo turto srityje. Ir nesigailėjo. IQ apžvalgininkei Kotrynai Tamkutei jis teigė: šis žingsnis jį apsaugojo nuo skyrybų su žmona.

Aukščiau galvą: ko iš Lietuvos ekonomikos galėtų pasimokyti Jungtinės Valstijos?

Ekonominės laisvės indekse (angl. Economic Freedom Index) Lietuva tik vienu laipteliu atsilieka nuo JAV. Tačiau šalims keliami uždaviniai – toli gražu ne panašūs. Viena turi ginti globalią ekonominę galią, kita – nenuklysti iš reformų kelio. JAV viešosios politikos instituto „Heritage Foundation“ ekonominės laisvės indekso tyrimo vadovas Anthony B. Kimas mano, kad Lietuva turi tai, ko iš jos galėtų pasimokyti ir Vašingtonas.

Tada ir dabar: kaip nuo pirmojo popiežiaus vizito pasikeitė Lietuva?

Nuo tada, kai Lietuvoje pirmą kartą apsilankė popiežius Jonas Paulius II, praėjo ketvirtis amžiaus.

Aukščiau galvą: Lietuva turi ką patarti Vašingtonui ir D. Trumpo protekcionizmui

Ekonominės laisvės indekse (Economic Freedom Index) Lietuva tik vienu laipteliu atsilieka nuo JAV. Tačiau šalims keli uždaviniai – toli gražu ne panašūs. Viena turi ginti globalią ekonominę galią, kita – nenuklysti iš reformų kelio. JAV viešosios politikos instituto „Heritage Foundation“ ekonominės laisvės indekso tyrimo vadovas Anthony B. Kimas mano, kad Lietuva turi tai, ko iš jos galėtų pasimokyti ir Vašingtonas.

Moterų balso teisės šimtmetis

XIX a. pabaigoje Rusijos imperijoje papūtę laisvę nešantys vėjai neaplenkė ir Lietuvos. Čia juos pajuto moterys, aktyviai puoselėjusios lietuvybę, prisidėjusios steigiant slaptąsias mokyklas, dalyvavusios knygnešystėje ir kitose svarbiose veiklose.

Paprastas nepotizmas

Įvykus garsesniam stambaus verslo dalyvavimo viešojoje politikoje skandalui medijose dažnai nuskamba terminas „švogerizmas“ – neva esame, skirtingai nei kitur, paveikti to, kas istoriškai vadinama nepotizmu. Nepotizmas – tai giminystės ar draugystės ryšių įtaka, iškreipianti samdos, atlygio ir kitokius organizacinius sprendimus įstaigose, įmonėse ar organizacijose. Lotyniškas tokių ryšių pavadinimas kilo nuo XVI a. Romos popiežių praktikos į svarbius tuometinio Vatikano valstybės postus skirti artimus gimines – lotyniškai nepotes reiškia sūnėną.