Vakarams vertėtų ne vien mokyti paribio valstybes, bet ir mokytis iš jų
Vakarai turėtų mokyti, o Rytai – klausytis. Toks mąstymo modelis buvo įsigalėjęs praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje, kai buvusios pavergtosios tautos skubėjo kurti (arba, kai kuriais atvejais, atkurti) politikos ir ekonomikos institucijas, reikalingas demokratijai ir klestėjimui.