Pizius ir Vaikdirbys
Seniai seniai, rodos, praeitame tūkstantmetyje, studijavau visokias pedagogikas, kalbas ir literatūras. Universitetas, į kurį buvau įstojęs, rengė mokytojus. Studijuoti buvo smagu, bet po pirmųjų pedagoginių praktikų Vilniaus mokyklose ir gimnazijose supratau, kad mokytoju nebūsiu. Nes su mokiniais apie metaforas ar pažyminių skyrybą kalbėjausi kaip su sau lygiais, o jie arba vartė akis, arba niurzgėjo, kad nieko nesupranta.